Pirmoji tokio pobūdžio byla: Estijos Aukščiausiasis Teismas panaikino dvigubą apmokestinimą
Š. m. kovo 7 d. Estijos Aukščiausiajame Teisme buvo priimta galutinė ir neskundžiama nutartis, kuria, po dvejų su puse metų trukusio bylinėjimosi, visiškai patenkintas mokesčių mokėtojos – Lietuvos įmonės – kasacinis skundas. Estijos mokesčių administratoriaus (Estijos mokesčių ir muitų valdybos) sprendimai buvo panaikinti pilna apimtimi.
„Tai pirma tokio pobūdžio byla. Ši Estijos Aukščiausiojo Teismo nutartis formuoja teismų praktiką tarpvalstybinių verslo susijungimų srityje“, – pabrėžia nuo pat mokestinės kontrolės procedūros pradžios Estijoje įmonę atstovavusios advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė Agnė Pimpytė.
Ginčas dėl tarpvalstybinio juridinių asmenų susijungimo mokestinių pasekmių
Ginčas kilo dėl to, kaip turi būti vertinamos mokestinės pasekmės po Estijos juridinio asmens (motininės įmonės) prijungimo prie Lietuvos juridinio asmens (dukterinės įmonės). Reorganizavimo procedūra pradėta 2018 m. rugsėjį, o galutinai įgyvendinta 2019 m. kovo mėnesį.
Estijos mokesčių administratorius atliko Lietuvos bendrovės 2019 m. kovo mėn. pelno mokesčio patikrinimą, kurio metu apskaičiavo papildomą pelno mokesčio prievolę nuo bazės, jau apmokestintos Lietuvoje. Tokie siūlymai iš esmės būtų lėmę dvigubą įmonės pelno apmokestinimą.
Lietuvos įmonė, remdamasi bendraisiais teisės principais ir nuostatomis, nuo pat kontrolės procedūros pradžios Estijoje aiškino, kad prijungimo (reorganizavimo) pabaigą žymi prijungtosios įmonės likvidavimas – išregistravimas iš juridinių asmenų registro. Todėl bendrovė laikėsi pozicijos, jog svarbiausias yra 2019 m. kovo mėn. balansas (Estijos įmonė išregistruota 2019-03-21).
Estijos mokesčių administratorius tvirtino kitaip – kad susijungimas įvyksta dar prijungimo inicijavimo (pradžios) data, taigi vertintinas būtent tuo momentu sudarytas balansas.
Estijos mokesčių administratorius klydo
Nors pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai Estijoje atmetė Lietuvos bendrovės skundus, Estijos Aukščiausiasis Teismas palaikė Lietuvos įmonės poziciją ir panaikino žemesnių instancijų bei Estijos mokesčių administratoriaus sprendimus.
Kasacinis teismas išaiškino, jog mokestinė prievolė atsiranda išregistruojant įmonę iš registro, todėl apmokestinimo momentas taip pat siejamas su išregistravimo data. Apskaičiuojant pelno mokestį, reikia vadovautis įmonės nuosavo kapitalo dydžiu jos išregistravimo iš Estijos registro dieną (šiuo atveju 2019-03-21). Toks požiūris užtikrina, kad pelnas nebūtų apmokestintas du kartus.
Teismas pabrėžė, jog atsakovė (Estijos mokesčių administratorius) ir žemesnių instancijų teismai susijungimo pradžios datai suteikė tokią galią, kuri nėra suderinama su bendraisiais mokesčių teisės principais. Apmokestinant rezidentus ir ne rezidentus, rezidavimo pokyčiai turi būti nustatyti aiškiai ir patikrinamai, kad nekiltų dviprasmybių, kokias mokestines pareigas įmonė turi.
Sprendimo reikšmė
Estijos Aukščiausiasis Teismas dar kartą pabrėžė, jog tarpvalstybiniai juridinių asmenų susijungimai reikalauja aiškaus ir vientiso mokesčių reguliavimo, kad nedviprasmiškai būtų nustatyta, kada keičiasi įmonės mokestinė padėtis. Teismas galiausiai panaikino visą mokesčių apskaičiavimą Lietuvos įmonei, nes nebuvo įvertinti įrodymai, leidžiantys nustatyti apmokestinamojo nuosavo kapitalo dydį išregistravimo dieną.
Lietuvos juridinis asmuo prašė ir Lietuvos institucijų pagalbos, kad būtų apginti bendrieji Lietuvos Respublikos biudžeto bei įmonės interesai, tačiau pagalbos nesulaukė. Todėl, kaip pažymi Lietuvos bendrovę atstovavusi Agnė Pimpytė, įmonei teko savomis jėgomis ginti ne tik savo, bet ir šalies biudžeto interesus.
Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė
Agnė Pimpytė
