Naujienos

Ar valstybės institucijos aplinkosauginių incidentų valdymui taiko vienodus elgesio standartus?

2026-04-13

 Advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris, advokatas Linas Sesickas.

 Advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris, advokatas Linas Sesickas.

Baudų už konkurencijos pažeidimus skaičiavimo tvarka

2026 m. gegužės 1 d. įsigalios Konkurencijos įstatymo pakeitimai, kuriuos pernai Seimas priėmė verslo organizacijų iniciatyva. Šiais pakeitimais įtvirtinama nauja baudų skaičiavimo metodika, kuria siekiama užtikrinti didesnį aiškumą ir proporcingumą skiriant sankcijas už konkurencijos taisyklių pažeidimus.

Pataisomis įtvirtinami trys baudos apskaičiavimo etapai:

  • Pirmasis etapas – nustatomas bazinis baudos dydis, kuris negalės viršyti 50 proc. maksimalaus už Konkurencijos įstatymo pažeidimą galimo skirti baudos dydžio.
  • Antrasis etapas – Konkurencijos taryba vertina lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pagal kurias bauda gali būti atitinkamai mažinama arba didinama. 50 proc. riba galės būti viršyta tik nustačius sunkinančias aplinkybes arba taikant baudos padidinimą dėl atgrasymo kartelinių susitarimų atvejais.
  • Trečiasis etapas – bauda gali būti koreguojama atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį ir kitas individualias aplinkybes, arba didinama siekiant atgrasymo efekto.

Jei galutinė bauda viršija numatytas maksimalias ribas, ji bus sumažinama iki jų. Primintina, kad maksimali bauda už konkurencijos pažeidimus išlieka nepakitusi – iki 10 proc. įmonės bendrųjų metinių pasaulinių pajamų.

Pažymėtina, kad šie pakeitimai sulaukė nevienareikšmio vertinimo. Konkurencijos taryba ir Europos Komisija išreiškė susirūpinimą, kad 50 proc. bazinės baudos riba gali būti palankesnė kartelinius susitarimus sudariusiam verslui ir riboti galimybes skirti proporcingas sankcijas už pavojingiausius pažeidimus. Tuo tarpu verslo organizacijos akcentuoja, kad pakeitimai baudų nemažina, o tik užtikrina aiškesnę ir labiau nuspėjamą jų skaičiavimo tvarką.

Ar valstybės institucijos aplinkosauginių incidentų valdymui taiko vienodus elgesio standartus?

„Verslo žinių” skelbtoje publikacijoje „Teršalų patekimas į aplinką: tarša, viršnormatyvinė tarša, žala ar didelė žala aplinkai?” (2026 m. kovo 31 d.) nurodyta, kad teršalų patekimo į aplinką faktas kvalifikuojamas kaip aplinkos taršos faktas, viršnormatyvinės taršos faktas, žalos aplinkai faktas ir (ar) didelės žalos aplinkai faktas.

Viršnormatyvinė tarša ar žala aplinkai: ar aiškūs atribojimo kriterijai?

Į aplinką patekę teršalai gali būti kvalifikuojami kaip viršnormatyvinė tarša, už kurią taikytina administracinė (mokestinė) atsakomybė. Tokiais atvejais, taikant Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą (toliau – MAT įstatymas)12, apskaičiuojamas mokestis už aplinkos teršimą (toliau – MAT). Jį skaičiuojant normatyvus viršijantis ir (ar) nuslėptas teršalų kiekis yra padauginamas iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifo3 ir koeficiento456. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) viršnormatyvinės taršos mokestį įvertino kaip ekonominę sankciją (jos paskirtis yra baudinė)78. Tokį vertinimą patvirtino ir Aplinkos ministerija9.

Į aplinką patekę teršalai gali būti kvalifikuojami ir kaip sukėlę aplinkai žalą, už kurią taikytina civilinė atsakomybė. Valdydamas tokius aplinkosauginius atvejus, už į aplinką neteisėtai išleistus teršalus Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) pareiškia civilinį ieškinį dėl žalos aplinkai atlyginimo. Žalos aplinkai faktas ir dydis yra nustatomas pagal 2002 m. rugsėjo 9 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 471 patvirtintą Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką (toliau – Metodika). Pagal ją padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžiai skaičiuojami dauginant normatyvus viršijantį ir (ar) nuslėptą teršalų kiekį iš tarifo ir koeficiento, išskyrus taršą, už kurią pagal MAT įstatymą10 turi būti mokamas mokestis11. Civilinės atsakomybės už žalos aplinkai atlyginimą taikymo ir Metodikoje nustatytų tarifų paskirtis – kompensacinė.

1 lentelė. Už į aplinką išleistus teršalus taikytinų tarifų už viršnormatyvinę taršą pagal MAT įstatymą ir žalą aplinkai pagal Metodiką palyginimas.

Teršalų, išleistų į paviršinius vandens telkinius, 1 t tarifai
Laikotarpis Tarifo rūšis BDS7 SM N P deterg. ftalatai (I terš.gr.) ftalatai (II terš.gr.)
Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą 2012 m. – 2014 m. norm.tarifas, Lt/t 887 358 695 3 477 33 947 10 083 833 918 751
*padid.tarifas, Lt/t 8 870 537 3 475 34 770 169 735 1 008 383 300 45 937 550
norm.tarifas, Eur/t 257 104 201 1 007 9 832 2 920 480 266 089
*padid.tarifas, Eur/t 2 569 156 1 006 10 070 49 159 292 047 990 13 304 434
2015 m. – 2020 m. norm.tarifas, Eur/t 256 103 201 1 007 9 831 2 920 479 266 088
*padid.tarifas, Eur/t 2 560 155 1 005 10 070 49 155 292 047 900 13 304 400
2021 m. – 2024 m. norm.tarifas, Eur/t 500 135 600 3 500 1 258 3 814 146 347 511
*padid.tarifas, Eur/t 5 000 203 3 000 35 000 2 516 381 414 600 17 375 550
Pagal Metodiką 2012 m. – 2014 m. tarifas, Lt/t 76 500 23 200 30 000 150 000 146 500 1 740 100 000 39 636 000
2012 m. – 2014 m. tarifas, Eur/t 22 156 6 719 8 689 43 443 42 429 503 967 794 11 479 379
2015 m. – 2024 m. tarifas, Eur/t 22 156 6 719 8 689 43 443 42 429 503 967 794 11 479 379

BDS7 – biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras  |
SM – skendinčios medžiagos  |
N – bendrasis azotas  |
P – bendrasis fosforas  |
Deterg. – detergentai

Pastabos:

  • pagal Metodiką už neteisėtai į aplinką išleistą 1 toną bendrojo azoto tarifas yra 8,65 karto didesnis lyginant su tuo tarifu, kuris yra nustatytas MAT įstatyme12;
  • pagal Metodiką už neteisėtai į aplinką išleistą 1 toną bendrojo fosforo tarifas yra 4,31 karto didesnis lyginant su tuo tarifu, kuris yra nustatytas MAT įstatyme13;
  • pagal Metodiką už neteisėtai į aplinką išleistą 1 toną BDS7 tarifas yra 8,65 karto didesnis lyginant su tuo tarifu, kuris yra nustatytas MAT įstatyme14;
  • pagal Metodiką už neteisėtai į aplinką išleistą 1 toną suspenduotų medžiagų tarifas yra 43,35 karto didesnis lyginant su tuo tarifu, kuris yra nustatytas MAT įstatyme15.

Valstybės institucijos (Aplinkos ministerija ir AAD) nepaaiškino, kokiais objektyviais kriterijais remiantis, buvo nustatyti MAT įstatymo ir Metodikos tarifai ir ar juos nustatant atsižvelgta į jų adekvatumo ir (ar) proporcingumo reikalavimus. Kodėl Metodikoje nustatytas tarifas už BDS7 1 tonos išleidimą į aplinką (22 156 eurai) yra gerokai didesnis, lyginant tarifą už bendrojo azoto 1 tonos išleidimą (8 688,60 eurų). Kodėl už BDS7 1 tonos išleidimą buvo nustatytas 2,55 karto didesnis tarifas, lyginant su bendrojo azoto tarifu? Ar BDS7 yra 2,55 karto pavojingesnis (kenksmingesnis) už bendrąjį azotą? Kodėl šis tarifas yra 2,55 karto didesnis (o ne 2 ar 3 kartus)? Kokiais kriterijais remiantis, MAT įstatymo ir Metodikos tarifų dydžiai buvo nustatyti? Pabrėžtina ir tai, kad nors BDS7 ir yra priskirtas prie teršalų, jis savo esme (pobūdžiu) nėra teršalas tikrąja to žodžio prasme. Tai yra išvestinis rodiklis, kuris parodo, kiek reikia deguonies organinėms medžiagoms suskaidyti. Juo labiau, kad vis daugiau atsiranda valstybių, kuriose BDS7 rodiklio reikšmė mažėja1617.

Taip pat nėra aišku:

  1. kokiais duomenimis ir (ar) parengiamaisiais dokumentais18 remdamasis aplinkos ministras savo įsakymu nustatė šio komentaro 1 lentelėje nurodytus tarifus? Į šį klausimą Aplinkos ministerija nepateikė atsakymo ir savo 2024 m. rugpjūčio 7 d. oficialiame rašte19;
  2. kokiais kriterijais remiantis vieni aplinkosauginiai incidentai kvalifikuojami kaip viršnormatyvinė tarša ir už juos taikomos administracinės (mokestinės) atsakomybės priemonės (ekonominės sankcijos), o kiti aplinkosauginiai incidentai kaip aplinkai padarę žalą, kuri turi būti atlyginta civiliniu ieškiniu.

Pagal sukeliamas pasekmes Metodikoje nustatyti tarifai yra baudinio pobūdžio, todėl pagal savo turinį (reguliavimo poveikį) jie yra ekonominės sankcijos20, kurios apriboja (suvaržo) ūkio subjektų veiklos laisvę, kylančią iš Konstitucijos 46 straipsnio. Sankcijos yra ne tik ūkinės veiklos laisvės ribojimas, bet ir nuosavybės ribojimas (Konstitucijos 23 straipsnis), taip pat jos susijusios su teisinės valstybės ir teisėtumo principais. Ekonominės (kaip ir bet kurios kitos) sankcijos gali būti ribojamos tik įstatymu212223. Poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įtvirtinama asmenų atsakomybė ar sankcijos, jei tam nėra įstatyminio pagrindo24.

Kodėl skirtingiems subjektams už į aplinką neteisėtai išleistus teršalus yra taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys?

Komentaro 2 lentelėje yra pateikta LVAT išnagrinėtų bylų, kuriose pritaikyta administracinė (mokestinė) atsakomybė už viršnormatyvinę taršą, analizė. Bylose viešųjų nuotekų tvarkytojams (savivaldybių įmonėms) (toliau – viešieji nuotekų tvarkytojai) už į aplinką (paviršinius vandens telkinius) sąmoningai (tyčia) penkerių metų laikotarpyje (nuo 2014 iki 2018 metų imtinai) leistus, neapskaitytus ir nedeklaruotus teršalus, priskirtinus pavojingoms prioritetinėms medžiagoms (ftalatams), buvo pritaikytos administracinės atsakomybės priemonės – ekonomines sankcijos, kurių dydis buvo apskaičiuotas taikant viršnormatyvinės taršos tarifus.

2 lentelė. LVAT išnagrinėtos viešųjų nuotekų tvarkytojų viršnormatyvinės taršos administracinės bylos.

Nr. Viešas nuotekų tvarkytojas25 (savivaldybės įmonė) LVAT nutarties data / bylos Nr. AAD inkriminuotas neteisėtų veiksmų laikotarpis Išleistas į gamtinę aplinką teršalų (ftalatų)26 kiekis, tonomis27 AAD paskirta ekonominė sankcija (Eur) Teismų sprendimais sumažinta ekonominė sankcija (Eur) Procentai, kuriais sumažinta ekonominė sankcija
1. UAB „Kauno vandenys” 2021-11-17 nutartis Nr. eA-2019-602/2021 2014-10-20 – 2018-12-31 0,083169 1 343 313 671 657 50 proc.
2. UAB „Kėdainių vandenys” 2022-06-01 nutartis Nr. eA-143-492/2022 2014-01-01 – 2018-12-31 0,0319 540 524 32 431,44 94 proc.2829
3. UAB „Vilniaus vandenys” LVAT 2022-11-03 nutartis Nr. eA-409-602/2022 2014-01-01 – 2018-01-01 0,4508830 7 561 902 3 024 760,80 60 proc.
4. UAB „Rokiškio vandenys” LVAT 2023-11-22 nutartis Nr. eA-1337-662/2023 2019-05-23 – 2020-10-13 0,0336 600 278 300 139 50 proc.
5. AB „Klaipėdos vanduo” Byla nebuvo inicijuota 2014-01-01 – 2019-12-31 0,1792713132 – – –

Už AB „Klaipėdos vanduo” veiksmus, kuriais per 2014–2018 metų laikotarpį buvo išleista ftalatų į Klaipėdos sąsiaurį, teisinės atsakomybės priemonės juridiniam asmeniui netaikytos.

Jei viešųjų nuotekų tvarkytojų į paviršinius vandens telkinius neteisėtai išleisti teršalai būtų įvertinti kaip padarę žalą aplinkai, civiliniais ieškiniais reikalaujama žala aplinkai sudarytų milijonines sumas. Tačiau tokie ieškiniai nebuvo pareikšti. Kodėl?

3 lentelė. Valstybės ir teisėsaugos institucijų taikytų teisinio poveikio priemonių viešiesiems nuotekų tvarkytojams ir privačiam nuotekų tvarkytojui už neteisėtą nuslėptų ir nedeklaruotų teršalų išleidimą į paviršinius vandens telkinius palyginimas.

Subjektai Viešieji nuotekų tvarkytojai33 Privatus nuotekų tvarkytojas
Teisinis pagrindas TIPK leidime nenustatytų teršalų išleidimas į gamtinę aplinką, reiškiantis TIPK leidime nustatytų reikalavimų pažeidimą: „į paviršinius vandenis neturint leidimo išleistus ir nedeklaruotus teršalus” Iš dalies biologiškai neišvalytų nuotekų, pažeidžiant TIPK leidime nurodytą nuotekų valymo schemą, išleidimas į TIPK leidime nurodytą vietą, reiškiantis TIPK leidime nustatytų reikalavimų pažeidimą, taip pat viršijant leistinos taršos normatyvus
Nuotekų išleidimo vieta Išleista į paviršinius vandenis per savo išleistuvą Išleista netiesiogiai į paviršinius vandenis per viešųjų nuotekų tvarkytoją
Teršalų deklaravimas Nuslėpta tarša (sąmoningai neapskaitytas ir nedeklaruotas teršalo kiekis)34 Nuslėpta tarša (sąmoningai neapskaitytas ir nedeklaruotas teršalo kiekis)
Teršalai Pavojingi teršalai: ftalatai35 Nepavojingi teršalai36: BDS7, bendrasis fosforas, bendrasis azotas, suspenduotos medžiagos
Laikotarpis 2014–2018 2012–2019
Teisinės priemonės Mokestis už viršnormatyvinę taršą Ieškinys dėl žalos aplinkai atlyginimo
Tarifų dydis Mažesnis Didesnis lyginant su MAT įstatyme nustatytais tarifais: BDS 7 atveju – 8,62 karto didesnis tarifas, bendrojo azoto – 29,85 karto didesnis tarifas, bendrojo fosforo – 14,89 karto didesnis tarifas
LVAT praktika AAD paskirti viršnormatyvinės taršos mokesčiai sumažinti: UAB „Kauno vandenys” atveju – 50 proc., UAB „Kėdainių vandenys” atveju – 82,74 proc.37, UAB „Vilniaus vandenys” atveju – 60 proc., UAB „Rokiškio vandenys” atveju – 50 proc. –
Tarifų nustatymo teisinis pagrindas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas Metodika (poįstatyminis teisės aktas)
Baudžiamoji atsakomybė Neinkriminuota Inkriminuota

Viešųjų nuotekų tvarkytojai yra viešojo intereso įmonės ir joms turėtų būti taikoma didesnė (o ne mažesnė) atsakomybė. Tą patvirtino ir LVAT savo nutartyje administracinėje byloje, kurioje buvo keltas UAB „Vilniaus vandenys” atsakomybės klausimas už į Neries upę nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. liepos 9 d. išleistas 19,04 t linijinio mažo tankio polietileno (LLDPE) atliekas3839.

Todėl lieka neaišku, kodėl viešųjų ir privačių nuotekų tvarkytojų atžvilgiu taikomi skirtingi atsakomybės standartai? Kodėl viešųjų nuotekų tvarkytojams, kuriems, kaip nurodė LVAT, turėtų būti taikomas aukštesnės atsakomybės standartas, realiai (faktiškai) taikomi žemesnės atsakomybės standartai?

Skirtingų elgesio standartų taikymas pažeidžia lygiateisiškumo principą. Pavyzdžiui, ESTT savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad „iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, jog pagal šį principą reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas”4041. Panašų lygiateisiškumo principo turinio išaiškinimą yra pateikęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nurodydamas, kad vienodus faktus privaloma vertinti vienodai ir draudžiama savavališkai vertinti skirtingai42.

Kadangi nacionalinis teisinis reguliavimas (pranc. acte claire), kuris aiškiai nustatytų teisinių veiksmų algoritmą aplinkosauginių incidentų valdymo srityje, neegzistuoja, kiekvieną kartą belieka tik spėlioti, kaip valstybės institucijos pasielgs konkrečioje aplinkosauginėje byloje. Teisinėje valstybėje taip neturėtų būti.

Išnašos

  1. Žr. MAT įstatymo 9 straipsnio 4 dalį (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2012 01 01 iki 2013 06 01, nuo 2013 06 01 iki 2015 01 01, nuo 2015 01 01 iki 2016 01 01, nuo 2018 01 01 iki 2019 01 01, nuo 2019 01 01 iki 2020 01 01). ↩
  2. Žr. MAT įstatymo 9 straipsnio 4 dalį. ↩
  3. Šis tarifas yra pateiktas MAT įstatymo 1 priedėlyje. ↩
  4. Šis koeficientas yra nurodytas MAT įstatymo 2 priedėlyje. ↩
  5. MAT įstatymą įgyvendinantis teisės aktas yra Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas (žr. aplinkos ministro ir finansų ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. D1-326/1K-117 redakciją ir vėlesnes redakcijas). ↩
  6. MAT tvarkos aprašo aktuali redakcija buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. D1-143 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą ir nuslėptą taršą apskaičiavimo už 2021 ir vėlesnius metus tvarkos aprašų patvirtinimo” (TAR, 2021-03-10, Nr. 2021-04954). ↩
  7. Pvz., LVAT 2019-05-15 nutartis adm. byloje Nr. A-431-822/2019, 2020-06-03 sprendimas adm. byloje Nr. eA-2888-624/2020. ↩
  8. Ši ekonominė sankcija gali būti sumažinama atsižvelgiant į įvairius kriterijus – pažeidimo padarymo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, jo mastą, kaltės formą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr. LVAT 2018-10-24 nutartį adm. byloje Nr. A-784-4921/2018, 2019-05-15 nutartį adm. byloje Nr. A-431-822/2019). ↩
  9. Žiūrėti: aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIIII-1183 pakeitimo įstatymo projekto, prieiga per internetą: XIIIP-4034 AIŠKINAMASIS RAŠTAS (lrs.lt). ↩
  10. Žin., 1999, Nr. 47-1469; 2002, Nr. 13-474; TAR, 2020-07-07, Nr. 2020-15136. ↩
  11. Žr. Metodikos 1 punktą. ↩
  12. Pagal Metodiką – 8 688,60 eurų, pagal MAT įstatymą – 1 005 eurai. ↩
  13. Pagal Metodiką – 43 443 eurai, pagal MAT įstatymą – 10 070 eurų. ↩
  14. Pagal Metodiką – 22 156 eurai, pagal MAT įstatymą – 2 560 eurų. ↩
  15. Pagal Metodiką – 6 719,18 eurų, pagal MAT įstatymą – 155 eurai. ↩
  16. Pvz., Vokietija, Švedija, Šveicarija, Pietų Korėja. ↩
  17. Jose pereinama prie TOC rodiklio (angl. Total Organic Carbon, liet. bendras organinės anglies kiekis), tai rodiklis, parodantis, kiek organinės (anglies turinčios) medžiagos yra vandenyje ar nuotekose. ↩
  18. Pranc. travaux préparatoires. ↩
  19. 2024-08-07 rašte Aplinkos ministerija nurodė, kad „Metodikos rengimo dokumentai išlikę tik iš dalies ir nėra išlikusios informacijos apie mokslinius tyrimus, studijas, kuriais remiantis patvirtintos atitinkamos žalos aplinkai apskaičiavimo formulės (įtvirtintos Metodikos 28–31 punktuose), tačiau galima tvirtinti, kad tarifai patvirtinti remiantis, tame tarpe Harvardo universiteto mokslininko Randdal Bluffstone atliktais tyrimais (prieiga per internetą), kurių metu vertinti teršalų išvalymo kaštai”. Tačiau šiuose tyrimuose vertinti tik su oro tarša susiję išvalymo kaštai. ↩
  20. Siaurąja prasme ekonominės sankcijos, kaip juridinių asmenų administracinės atsakomybės rūšis, tam tikrais atvejais gali būti priskiriamos „uždraudimo sankcijų” grupei. Šios rūšies administracinės sankcijos pasižymi tuo, kad jos riboja subjekto teises, susijusias su jo veiklos vykdymu. Dažnu atveju tokio pobūdžio sankcija taikoma kartu su bauda (žr. Urbonas, D., Administracinės sankcijos kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse: samprata, tipologija ir taikymo principai. Jurisprudencija, 2005, t. 70(62); 42–53). ↩
  21. Žr. Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 31 d. nutarimą. ↩
  22. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimą galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). ↩
  23. Pagal Konstituciją teisinės atsakomybės pagrindai ir rūšys, taip pat sankcijos turi būti nustatomi įstatymu (žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą). ↩
  24. Žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą. ↩
  25. Tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinių teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas (žr., pvz., LAT 2014-10-07 nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-424/2014, LVAT 2019-10-02 sprendimą adm. byloje Nr. eA-833-822/2019). ↩
  26. Ftalatai yra priskirti pagal norminius aktus pavojingiems teršalams. 2013 metais Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priedu ftalatai buvo priskirti prioritetinėms pavojingoms medžiagoms ES mastu, o jų išleidimas su nuotekomis apskritai turi būti nutrauktas iki 2033 metų. ↩
  27. Pastaba: nurodyti ftalatų kiekiai yra apskaičiuoti remiantis LVAT nutarčių analize, todėl, esant neatitikimams, juos reikėtų patikslinti, atsižvelgiant į pirminių dokumentų turinį. ↩
  28. Teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, nustatė, kad pritaikyta sankcija taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą yra pernelyg griežta, ir pakanka mokestį padidinti 1,5 karto. [Žiūrėti: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021-02-21 sprendimas adm. byloje Nr. eI3-708-983/2021, prieiga: 2021-02-23_sprendimas.pdf.] ↩
  29. Sumažinta ir dėl atliktos skaičiavimo klaidos. ↩
  30. Iš Vilniaus nuotekų valyklos 2014 m. išleido 0,00366 t Di(2-etilheksil)ftalato, 2015 m. – 0,0389 t, 2016 m. – 0,2365 t, 2017 m. – 0,15752 t, 2018 m. – 0,0143 t ir šios viršnormatyvinės taršos iki patikrinimo pradžios nedeklaravo. ↩
  31. Žiūrėti: AAD nutarimas adm. nusižengimo byloje 2019-06-03 Nr. AM-AAD-ANR NM 761-2019; bylos Nr. II-319-526/2019, 12–13 lapas. ↩
  32. Paimtų mėginių tyrimą atliko Aplinkos apsaugos agentūros Cheminių tyrimų skyrius, kuris nustatė Di(2-etilheksil) ftalato 1,10 µg/l (normatyvas 0 µg/l), 4-nonilfenolio (šakotasis) 0,07 µg/l (normatyvas 0 µg/l) ir nonilfenolių (techninis mišinys) 0,062 µg/l (normatyvas 0 µg/l). ↩
  33. LVAT 2020-05-27 nutartis Nr. eA-2163-662/2020, 2021-11-17 nutartis Nr. eA-2019-602/2021, 2022-06-01 nutartis Nr. eA-143-492/2022, 2022-11-03 nutartis Nr. eA-409-602/2022, 2023-11-22 nutartis Nr. eA-1337-662/2023. ↩
  34. LVAT 2021-11-17 nutartyje Nr. eA-2019-602/2021 nustatyta, kad 2014-10-20–2018-12-31 UAB „Kauno vandenys” sąmoningai neapskaitė ir nedeklaravo aptariamo teršalo kiekių ir taip juos nuslėpė, kaip tai suprantama pagal MAT įstatymo 9 straipsnio 3 dalį. ↩
  35. 2013 metais Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priedu ftalatai buvo priskirti prioritetinėms pavojingoms medžiagoms ES mastu, o jų išleidimas su nuotekomis turi būti nutrauktas iki 2033 metų. ↩
  36. Nepavojingosios atliekos apibrėžiamos kaip visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingosioms atliekoms (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 49 dalis). ↩
  37. Pastaba: sumažinta ir dėl atliktos skaičiavimo klaidos. ↩
  38. LVAT 2025-04-29 nutartyje, adm. byloje Nr. eA-57-492/2025, nurodyta, kad 2020-01-23 UAB „Vilniaus vandenys” atžvilgiu buvo pradėta baudžiamoji byla pagal BK 270 straipsnio 2 dalį ir pareikštas AAD civilinis ieškinys dėl 82 709,76 Eur gamtai padarytos žalos atlyginimo. ↩
  39. LVAT 2025-04-29 nutartyje nurodyta, kad „viešieji nuotekų tvarkytojai teikia viešąsias paslaugas […] Tokia veikla yra reikšmingas viešojo intereso objektas, reglamentuojama imperatyvaus pobūdžio teisės aktais, tai suponuoja šioje ūkinės veiklos srityje veikiančio subjekto aukštesnį atidumo, atsargumo ir rūpestingumo bei atsakomybės standartą.” ↩
  40. 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimas byloje Akzo Nobel Chemicals Ltd ir Akcros Chemicals Ltd prieš Europos Komisiją (byla C-550/07 P). ↩
  41. Žr. 2006 m. sausio 10 d. sprendimą IATA ir ELFAA, C-344/04; 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą Advocaten voor de Wereld, C-303/05; 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą Arcelor Atlantique ir Lorraine ir kt., C-127/07. ↩
  42. Konstitucinio lygiateisiškumo principas numato, kad analogiškoje situacijoje viešųjų ir privačių subjektų prievolės negali būti kvalifikuojamos skirtingai. Žr. Konstitucinio Teismo nutarimą, Valstybės Žinios, 2000, Nr. 54-1587. ↩

Tags:

Sekanti aktualija
Darbo kodeksas keičiasi: daugiau lankstumo darbo santykiuose, bet kur jo ribos?
2026-10-058 min

Darbo kodeksas keičiasi: daugiau lankstumo darbo santykiuose, bet kur jo ribos?

Agnė MeiduvienėAgnė Meiduvienė
Nemokumo geografija: kodėl keli tūkstančiai kilometrų gali pakeisti kreditoriaus teises
2026-09-288 min

Nemokumo geografija: kodėl keli tūkstančiai kilometrų gali pakeisti kreditoriaus teises

Anželika VoinėAnželika Voinė
Paulos Mickutės darbų ekspozicija biure: apie tapatybę ir lėtesnio gyvenimo paieškas
2026-09-259 min

Paulos Mickutės darbų ekspozicija biure: apie tapatybę ir lėtesnio gyvenimo paieškas

Anželika VoinėAnželika Voinė