Lietuvoje verda diskusijos dėl valstybės planų išpirkti likusias „Ignitis grupės“ akcijas
Lietuvoje verda diskusijos dėl valstybės planų išpirkti likusias „Ignitis grupės“ akcijas ir grįžti prie visiško valstybės valdymo. Koks tai procesas, ką tai reiškia valstybei ir akcininkams, „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Diskusija ir palyginimai Europoje
Diskusija dėl valstybės įmonių akcijų išpirkimo nėra unikali Lietuvai, panašūs procesai vyksta ir kitose Europos Sąjungos šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, sako M. Jablonskis.
„Privataus akcininko dalyvavimas natūraliai šiek tiek stabdo sprendimų priėmimo greitį. O vyriausybės turi rinkimų ciklą ir dažnai nori per rinkimų ciklą kažkokį atlikti veiksmą,“ – tokių sprendimų priežastis aiškina advokatas.
Procesas ir teisiniai iššūkiai
Akcijų išpirkimas iš biržoje kotiruojamos įmonės, kokia yra „Ignitis group“, yra sudėtingesnis procesas nei Lietuvoje prisimenamas „Leo LT“ pavyzdys. Įmonės nežino visų akcininkų ir jie nuolat kinta. Be to, nepatenkinti akcininkai gali kreiptis į, pavyzdžiui, teismą JAV.
Nacionalinio saugumo argumentas
Pagrindinis argumentas už „Ignitis“ akcijų išpirkimą – nacionalinis saugumas.
„Aš manau, asmeniškai, kad mes iš tikrųjų esam pafrontės valstybė ir negalima pasiginčyti su ta mintim, kad gal visgi mes parduodam užsienio aktyvus, grįžtam namo ir tvarkomės ir rengiamės karo sąlygoms,“ – svarsto M. Jablonskis.
Europos Sąjungos pozicija
Tačiau toks žingsnis kelia ir klausimų, pavyzdžiui, dėl Europos Sąjungos reakcijos, kuri gali prieštarauti, argumentuodama, kad valstybės paramą gaunantis monopolis iškraipytų konkurenciją Europos energijos rinkoje.
Plačiau apie tai, ką reikštų ir kokią žinutę siųstų toks sprendimas valstybei, kapitalo rinkoms ir visuomenei, klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su M. Jablonskiu.
