Neatkurtas audros nutrauktas elektros tiekimas, ar kas pasikeitė?

Iki šiol neatkurtas elektros skirstymas visiems Lietuvos vartotojams. Pavyzdžiui, Anykščių rajone oro linijų laidai vietomis dar tebekabo liesdami žemę, o tenykščiai gyventojai bulvinius blynus kepa keptuvėlėse ant „Kamado“ grilio. Benzininius elektros generatorius naudoja tik būtiniausiems poreikiams, nes generatoriai per silpni esamoms apkrovoms ir genda, o 2,0 kW generatorius negali pakeisti 10 kW įvado. Namuose ant grindų guli elektros ilgintuvai kaip alternatyvus namų vidaus tinklas, kad elektra per įvadą „nepabėgtų“ iš namų nežinia kur į neveikiantį elektros tinklą.

Gyventojai kaupia išlaidų dokumentus, kad paskui juos galėtų pateikti ESO – Energijos skirstymo operatoriui – ir prašyti kompensacijų, aptarinėja elektros oro linijų ilgo remonto priežastis su iš kitų Lietuvos regionų atvykusiais remontininkais, teikia pretenzijas elektros generatorių pardavėjams dėl generatorių gedimų. Tokia be elektros likusių gyventojų realybė ir ar ji galėjo būti kitokia?

Ar pamokos liko neišmoktos?

2024 liepą taip pat siautė audra ir tūkstančiai vartotojų dėl to ilgokai neturėjo elektros. Ar iš to buvo pasimokyta? Kas po 2024 m. pakeista, kad elektros skirstymas taptų patikimesnis? Buvo siūloma platinti elektros linijų proskynas argumentuojant, kad Latvijoje 6–20 kV tinklo proskynos yra 6,5 m., o Estijoje 10 kV tinkle proskynų plotis siekia 10 m., bet Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės ir Elektros tinklų apsaugos taisyklės nebuvo keičiamos.

Nėra duomenų ir apie tai, kad elektros oro linijų proskynos miškuose ir želdynuose būtų buvę geriau tvarkomos. Elektros tinklų apsaugos taisyklių 22 punktas įpareigoja tinklų operatorių išlaikyti teisės aktuose nustatytą proskynos plotį, proskynoje kirsti medžius ir krūmus arba genėti jų šakas, šalinti už proskynos ribų augančius elektros tinklams pavojų keliančius medžius, bet panašiau, kad ikikrikščioniška religinė pasaulėžiūra, kurioje medžiams, giraitėms ar miškams buvo suteikiama sakralinė reikšmė, vis dar daro įtaką elektros linijoms Lietuvoje ir saugo medžius labiau nei elektros linijas.

Elektros tinklų apsaugos taisyklės įpareigoja tinklų operatorių išlaikyti teisės aktuose nustatytą proskynos plotį, proskynoje kirsti medžius ir krūmus arba genėti jų šakas, užtikrinti galimybę eksploatuoti tinklą, šalinti už proskynos ribų augančius elektros tinklams pavojų keliančius medžius.

Tačiau net proskynos taisyklė nėra visiškai vienoda visoms teritorijoms. Miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, įskaitant sodininkų bendrijas, pirmiausia turi būti vertinama galimybė medžių šakas išgenėti. Medis kertamas esant poreikiui, ypač kai jis atitinka pavojingo medžio kriterijus. Elektros tinklams pavojų keliantis medis arba krūmas yra nudžiūvęs, nulūžęs, skilęs, pakrypęs su išvirtusiomis ar pakilusiomis šaknimis, apdegęs ar kitaip pažeistas medis, kuris virsdamas gali sutrikdyti elektros tinklų veiklą ar padaryti kitokios žalos. Elektros tinklų apsaugos zonoje elektros tinklams pavojų keliančiu medžiu arba krūmu taip pat laikomas medis arba krūmas, kurio aukštis yra didesnis už atstumą nuo medžio arba krūmo iki elektros tinklų (elektros oro linijų, elektros kabelių oro linijų, transformatorinių, transformatorių pastočių, srovės keitimo stočių, skirstyklų, skirstomųjų punktų). Pavyzdžiui, jeigu 15 metrų aukščio medis auga 10 metrų nuo linijos, jis pagal šį kriterijų gali būti laikomas pavojingu, nes virsdamas gali pasiekti liniją.

Miškuose elektros tinklams pavojingus medžius ir krūmus paprastai užsako kirsti bei šakas genėti tinklų operatorius arba, raštu suderinęs su operatoriumi, miško savininkas ar valdytojas.

Ne miško žemėje – gyvenvietėse, sodybose, soduose – pirmiausia pareiga prižiūrėti medžius tenka žemės ar želdinių savininkui arba valdytojui. Jeigu jis po rašytinio įspėjimo medžių neiškerta ar neišgeni, darbus gali atlikti tinklų operatorius.

Lietuvos Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės nustato, kad nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, kitose saugomose teritorijose, žaliosiose zonose aplink kaimo gyvenamąsias vietoves, vertinguose miškų masyvuose, apsauginėse geležinkelių, kelių, vandenų juostose oro linijų proskynų plotis turi būti toks, kad atstumai nuo laidų, kai jie labiausiai atlenkti, iki medžių vainikų būtų ne mažesni kaip: 1,3 m. 6–10 kV įtampos linijose; 4 m. 35–220 kV įtampos oro linijose neizoliuotais laidais.

Elektros tinklams reikia ne tik investicijų, bet ir geresnio valdymo

Kita alternatyva – oro linijų keitimas. 2026 m. gegužės 8 d. iki spalio 30 d. paskelbtas specialus kvietimas Nr. 03-032-P „Elektros oro linijų pakeitimas kabeliais po žeme miškingose vietovėse visoje Lietuvoje“, ESO kviečiamas teikti paraišką 40 milijonų eurų gauti, tik ESO privalo prisidėti prie projekto finansavimo ne mažiau nei 15 % išlaidų – 7 milijonais eurų.

Jeigu viską išspręstų pinigai ar didesnis finansavimas, tai kiekvienas žmogus galėtų būti vadovas, bet pinigai ne viską sprendžia, svarbu kompetencija, patirtis, elektriko ir vadybos gebėjimai, kad būtų sukurtas elektros tinklas, kurį būtų galima operatyviai atkurti po audrų ar kitokių kataklizmų. Negalima kompetencijos trūkumo nuolat bandyti užkamšyti reikalaujant didžiulių investicijų, todėl elektros tinkluose reikia subalansuoti visą rodiklių sistemą: žmogiškųjų resursų tobulinimą, procesų gerinimą, finansus ir klientų augimą.

Dabar inicijuojami vidiniai auditai, kad būtų įvertinta, kaip elektros tinklai pasiruošė ir likviduoja audros padarinius, o vartotojai vis dar laukia, kada bus atkurtas elektros tiekimas, nors jis turėjo būti atkurtas ir be auditų, bet per mažai kas buvo pakeista po 2024 metų audros.