Milijardinės investicijos į energetikos ateitį bijo vieno didžiausių priešų – nenuspėjamumo. Apie teisinį numatomumą ir jo svarbą Europos bei Lietuvos energetikos sektoriuose „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Investuodamos milijonus ar net milijardus eurų, įmonės ir finansų institucijos privalo būti tikri dėl žaidimo taisyklių stabilumo ir aiškumo, sako pašnekovas. Jaigu iki rinkų liberalizavimo politines rizikas, susijusias su įstatymų ir taisyklių pokyčiais, prisiimdavo valstybės monopoliai, tai į rinką įžengus privatiems investuotojams, situacija pasikeitė.
M. Jablonskis pabrėžia, kad šis nenuspėjamumas kyla ne tik iš politinių ar reguliacinių pokyčių, bet ir iš valstybės institucijų veiklos.
„Jeigu tu sutaupei vartotojui kažkiek tai pinigų, tai ir atiduok tuos pinigus vartotojams. Bet jeigu tu stengdamas sutaupyti kažkur prašovei, tai mes tave už tai nubausim“, – reguliavimo logiką aiškina ekspertas.
Kad būtų užtikrintas stabilumas ir patrauklumas ilgalaikėms investicijoms, reikalingi aiškūs ir detalūs sprendimai, tvarūs, moksliškai pagrįsti teisiniai instrumentai, neabejoja M.Jablonskis. Tai reiškia, kad dideliems projektams įstatymuose turėtų būti numatyta kuo daugiau galimų scenarijų, įskaitant išėjimo iš projekto, jo nutraukimo ar perėmimo sąlygas, paliekant kuo mažiau vietos politikų diskrecijai.
„Man atrodo, mes turėtumėm pažadėti, kad įstatymai numatytų kuo daugiau galimų scenarijų ir kaip tai baigsis, nes mes negalim pažadėti to, ko negalim pažadėti“, – aiškumo svarbą pabrėžia ekspertas.
Daugiau apie teisinį numatomumą, reguliatorių vaidmenį ir reikalingus pokyčius energetikos sektoriuje, klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su Mindaugu Jablonskiu.
