Prieš porą savaičių „Verslo žinių“ organizuotoje konferencijoje STATYBŲ FORUMAS vyko diskusija ir apie sutarčių galią pasikeitusioje ir vis dar besikeičiančioje statybų verslo aplinkoje. Iškilus sunkumų, ne vienam kyla klausimas, kaip elgtis – toliau vykdyti sutartį bet kokia kaina, derėtis ir bandyti keisti ar tiesiog nutraukti sutartį, kai ją įvykdyti tampa pernelyg sudėtinga, finansiškai nebepatrauklu ar net neįmanoma.

Teisė ir teismų praktika vienareikšmiškai sako, kad abi sutarties šalys turi bendradarbiauti ir dėti visas pastangas sutarčiai išsaugoti, jei būtina – ją modifikuoti, žinoma, nepakeičiant susitarimo esmės ir nepadarant sutarties nepatrauklios nė vienai iš šalių, o sutarties nutraukimas yra ultima ratio. Todėl teismai sutarčių keitimo ar nutraukimo „konkurenciją“ visuomet sprendžia pakeitimo naudai.

2022-ieji: metai, pilni iššūkių

Šie metai buvo kupini pokyčių. Verslo teisiniai santykiai buvo modifikuojami dėl pandemijos, karo veiksmų ir valstybės veiksmų, reaguojant į ekonomikos krizę. Nors 2022 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) suformuluotos esminės teisės taikymo taisyklės įnešė aiškumo verslui, jos vis tik leidžia nuspėti tik bendras būsimų ginčų sprendimo kryptis bei tendencijas, kurios paaiškės po vienerių–dvejų metų, nes tik šių metų kovo mėnesį buvo priimta pirmoji LAT nutartis dėl tikrosios COVID-19 pandemijos įtakos sutarčių vykdymui[1].

Dėl to esminis patarimas verslui – vykdant sutartis, visų pirma reikia galvoti savo galva ir dėti visas pastangas, kad sutarties vykdymo sunkumai nepersikeltų į teismą, nes, nesusitarus ir atidavus savo sutartį į teismo rankas, ne visada galima tikėtis, jog teismas konkrečią situaciją įvertins taip, kaip ankstesnėje byloje, ar kad nenuspręs keisti iki tol formuotos praktikos ir nesuformuluos naujos taisyklės.

Keli patarimai, kaip išvengti sutarčių nutraukimo

1. Suprasti, kad tobulų sutarčių abiem šalims nebūna – svarbu, kad būtų balansas tarp abipusiai gaunamos naudos ir prisiimamos protingos rizikos; neužmiršti susitarimo esmės, t. y. ko iš tikrųjų šalys siekė ir tikėjosi iš sutarties, dėl jos derėdamosi.
2. Bendradarbiauti vykdant sutartis – sutartis nėra vien priešingų interesų sankirta, bet ir abiejų sutarties šalių bendras projektas, kuriuo siekiama abipusės naudos (UNIDROIT nuostatos).
3. Pasikeitus aplinkybėms (trūkinėjant tiekimo grandinėms, vėluojant darbams, augant kainoms) – kalbėtis ir derėtis dėl sutarties sąlygų pakeitimo.
4. Sutarties nutraukimas – kraštutinė priemonė, kai išnaudotos visos galimybės persiderėti, susitarti, pakeisti sutartį taip, kad būtų įmanoma ją įvykdyti.
5. Skaityti sutartis ir pasirinkti tinkamą veikimo būdą, t. y. tinkamą savo teisių gynimo būdą, net jei įvyko force majeure.
6. Nėra nei universalios, nei „grandininės“ force majeure aplinkybės – net jei vienos sutarties kontrahentas neįvykdė sutarties dėl force majeure, net jei šalyje pandemija ar karas kaimyninėje šalyje, net jei rinkoje nebėra reikalingų prekių ar pritrūko finansinių pajėgumų, tai automatiškai nereiškia force majeure prieš jūsų klientus ar partnerius.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, tačiau ne kiekviena sutartis yra efektyvi. Efektyvi sutartis yra ta, kuri yra vykdoma. Tačiau tam tikrais atvejais (pvz., įvykus esminiam aplinkybių pasikeitimui – angl. hardship) besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties sąlygas gali būti nepateisinamas, kaip neatitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.

Bet kuriuo atveju kreipimasis dėl sutarties pakeitimo tiek į kontrahentą, tiek į teismą neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo.

Kada sutarties nutraukimas lieka vienintelis kelias

Tik nepavykus susitarti dėl sutarties pakeitimo ar pakeitimams esant neįmanomiems dėl sutarties specifikos, svarstytinas sutarties nutraukimas, kuris galimas:

• dėl esminio sutarties pažeidimo;
• dėl termino praleidimo ir sutarties įvykdymui nepraradus prasmės (bet kokiu atveju būtina nustatyti papildomą protingą terminą įvykdymui);
• pačioje sutartyje numatytais atvejais;
• dėl iš anksto numatomo sutarties nevykdymo;
• dėl esminio aplinkybių pasikeitimo (angl. hardship).

Esminis sutarties pažeidimas – vertinamasis kriterijus, tačiau šalys gali iš anksto susitarti, kokius pažeidimus laikys esminiais, leidžiančiais nutraukti sutartį.

Esminis aplinkybių pasikeitimas (angl. hardship), pasireiškiantis sutarties vykdymo suvaržymu, reiškia, kad iš esmės pakinta sutartinių prievolių pusiausvyra (arba žymiai padidėja įvykdymo kaina, arba žymiai sumažėja gaunamas įvykdymo rezultatas), jeigu:

1. tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo;
2. šalis, sudarydama sutartį, negali protingai numatyti tokių aplinkybių;
3. šalis jų nevaldo;
4. šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

Hardship yra prielaida reikalauti sutarties pakeitimo, o jei nepavyksta susitarti – nutraukti sutartį. Tuo tarpu force majeure aplinkybė atleidžia nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir sutartinės atsakomybės. Tačiau vien karas, pandemija ar kiti įvykiai savaime nelaikomi force majeure – reikia įrodyti priežastinį ryšį tarp konkrečių ribojimų ir sutarties nevykdymo. Jei kontrahentas pradėjo nevykdyti savo įsipareigojimų dar iki esminių įvykių, teismai paprastai nelaiko to jokia force majeure.

Teismai pabrėžia: pandemija ar jos valdymo priemonės savaime nereiškia force majeure ar hardship, būtina vertinti jas individualiai kiekvienos sutarties atžvilgiu. Tas pats ir su karu Ukrainoje bei kitais dideliais iššūkiais. LAT 2022 m. nutartyje pripažino, kad nors pandemija buvo nenugalimos jėgos aplinkybė, nuomininkas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sutarties dėl šių aplinkybių, nes šalių susitarimas force majeure atveju numatė tiktai teisę sustabdyti įsipareigojimų vykdymą[1].

Kitoje 2022 m. nutartyje[2] LAT dar kartą apgynė verslo sandorių stabilumą ir apibrėžtumą – sutarties laisvė pripažįstama ir ginama, nes suteikia reikšmę abipusiams šalių ketinimams. Šalių susitarimas yra teisiškai įpareigojantis, todėl teismai nuo jo gali nukrypti tik išskirtinėmis aplinkybėmis, kai sutartis prieštarauja teisės principams, viešajai tvarkai ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms.

Sutarčių svarba – kartu su verslo susitarimų lankstumu

Taigi, sutarčių reikia laikytis (pacta sunt servanda). STATYBŲ FORUMAS įkvepia optimizmo, nes verslas, susidūręs su krizėmis, iš tikrųjų atsigręžė į konstruktyvų bendradarbiavimą ir nuostolių pasidalijimą. Tai ir yra tikrasis bendradarbiavimas vykdant sutartis, o ne formalus žvelgimas į tai, kas „teisesnis“.

Parengė advokatė dr. Laura Augytė-Kamarauskienė, advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotoji partnerė

[1] Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022.
[2] Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-823/2022.