Lietuvoje bendrovės vadovo kompetencijos ribos yra plačios, išskyrus tai, kas tiesiogiai numatyta įmonės įstatuose ir taikomuose teisės aktuose. Pvz., vadovas negali priimti tų sprendimų, kurie pagal Akcinių bendrovių įstatymą priskirti visuotinio akcininkų susirinkimo ar valdybos kompetencijai.
Praktikoje yra nemaža dalis bendrovių, kurių įstatai standartiniai ir juose nėra įtvirtinti papildomi ribojimai įmonės vadovui prieš sudarant tam tikrus sandorius, pavyzdžiui, su susijusiais asmenimis, didelės vertės, kitus neįprastus įmonės veiklai sandorius ir pan., gauti išankstinį akcininkų ar valdybos pritarimą.
Rizikos dėl vadovo atostogų
Rizikų, kylančių tinkamai nesutvarkius vidinių įmonės procesų, gali būti net ir vadovui einant atostogų. Neseniai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo bylą[1], kurioje buvęs vadovas ir darbuotojas prašė iš darbdavio priteisti 48 878 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir apie 51 322 Eur su darbo santykiais susijusių netesybų.
LAT nurodė, kad įmonės vadovas nėra įgaliotas savo nuožiūra nuspręsti dėl savo kasmetinių atostogų suteikimo ar tokio poilsio laiko apskaitos, jis pagal einamas pareigas neatstovauja darbdaviui sudarydamas darbo sutartį su pačiu savimi, taip pat keisdamas darbo sąlygas, nustatydamas darbo užmokestį ir spręsdamas dėl kitokių savo darbo teisių įgyvendinimo, įskaitant atostogų suteikimą.
Ką svarbu įvertinti dėl vadovo atostogų?
Atsižvelgiant į minėtą LAT nutartį, klausimas, kurį turėtų iškelti kiekvienos įmonės akcininkai, kad apsaugotų įmonę nuo galimo vadovo piktnaudžiavimo atostogomis – ar įmonėje yra aiški tvarka ir procedūros, kaip vadovas išleidžiamas atostogų?
Apibendrinus LAT išaiškinimus, svarbu atkreipti dėmesį į šias aplinkybes:
- ar įmonėje yra sudaryta atostogų eilė;
- ar yra vadovo (darbuotojo) pateiktas prašymas dėl atostogų suteikimo;
- ar priimtas rašytinis įsakymas dėl vadovo (darbuotojo) atostogų suteikimo;
- ar atitinkamais laikotarpiais vadovui (darbuotojui) mokamas darbo užmokestis, ar atostoginiai;
- ar apie skiriamas atostogas informuota Darbo kodekso 25 str. 2 d. nustatyta tvarka.
Neformalus laisvo laiko suteikimas vadovui (darbuotojui) negali būti prilyginamas kasmetinių mokamų atostogų suteikimui.
Vadovo atostogų suteikimo tvarka ir kontrolė
Pažymėtina, kad klausimai, kurie nėra priskirti vadovo kompetencijai, konkrečiai šiuo atveju – vadovo atostogų suteikimo klausimas, turėtų būti sprendžiami valdybos, o jos nesant – visuotinio akcininkų susirinkimo lygmeniu.
Norint apsisaugoti nuo galimų neigiamų pasekmių, svarbu įstatuose numatyti, kad tam tikri vadovo sprendimai turi būti priimami tik gavus akcininkų ar valdybos pritarimą. Be to, gali būti įdiegtas kiekybinis atstovavimas, kai sandorius gali sudaryti tik vadovas ir kitas akcininkų paskirtas asmuo kartu.
[1] 2023 m. spalio 19 d. LAT civilinė byla Nr. e3K-3-254-684/2023.
Publikaciją parengė „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė Simona Butkutė
