Parengė vyresnieji teisininkai Kseniya Veličkienė ir Karolis Grižas

Parengė vyresnioji teisininkė Kseniya Veličkienė

Kriptoįmonių reguliavimas

Įsigaliojus MiCA reglamentui, 2025 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje baigėsi pereinamasis laikotarpis, per kurį kriptoturto paslaugų teikėjai turėjo gauti licencijas veiklai vykdyti. Nuo 2026 m. sausio 1 d. su kriptoturtu susijusios įmonės, kurios negavo MiCA licencijos, nebeturi teisės vykdyti veiklos, o finansinių (kriptoturto) paslaugų teikimas be reikiamos licencijos užtraukia administracinę ir baudžiamąją atsakomybę tiek juridiniam asmeniui, tiek už įmonės veiklą atsakingiems fiziniams asmenims.

Lietuvos banko duomenimis, iki 2025 m. liepos mėn. apie 30 įmonių pateikė paraiškas dėl CASP licencijos, tačiau tik 10 jų buvo aktyviai vertinamos. Nors Juridinių asmenų registre buvo užsiregistravę daugiau nei 370 kriptoturto paslaugų teikėjų, realiai veiklą vykdė tik apie 120 įmonių.

Tačiau pasibaigęs pereinamasis laikotarpis nereiškia, kad rinkoje nebegali atsirasti naujų kriptoturto paslaugų teikėjų. Visos įmonės, kurios dar negavo licencijos ir ketina vykdyti veiklą Lietuvoje ir (arba) Europos Sąjungos teritorijoje, turi galimybę pateikti paraišką dėl kriptoturto paslaugų teikėjo (CASP) licencijos Lietuvos bankui. Kadangi licencijavimo procesas yra gana sudėtingas ir reikalauja specifinių žinių, rekomenduojame iš anksto kreiptis į patyrusius teisininkus, kurie padėtų tinkamai pasirengti licencijavimo procedūroms.

Primintina, kad gavus CASP licenciją vienoje ES valstybėje narėje, licencijos turėtojas gali siūlyti kriptoturto paslaugas visose ES valstybėse narėse be papildomų licencijų – tai vienas pagrindinių MiCA reglamento privalumų.

Taip pat primename, kad tos įmonės, kurios vis dėlto nusprendė nebetęsti veiklos Lietuvoje ir (arba) ES, turėjo tinkamai pasirengti veiklos nutraukimui ir įgyvendinti veiklos nutraukimo planus, susijusius su klientų kriptoturto perkėlimu, veiklos pabaigimu ir įmonių likvidavimu.

Europos Sąjungos AML paketas

2024 m. gegužės mėn. Europos Sąjungos pinigų plovimo prevencijos (AML) paketas buvo oficialiai priimtas ir 2024 m. birželio 19 d. paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Įsigaliojęs 2024 m. liepos 9 d., AML reglamentas bus tiesiogiai taikomas nuo 2027 m. liepos 10 d. Tai reiškia, kad valstybės narės privalo perkelti direktyvą į nacionalinę teisę iki tos pačios datos.

Ką turi žinoti verslai apie pagrindinius pakeitimus

Nauja ES priežiūros institucija. Nuo 2025 m. liepos 1 d. pradėjo veikti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos institucija (AMLA) – decentralizuota ES agentūra, įsikūrusi Frankfurte prie Maino. AMLA koordinuos nacionalinių institucijų veiklą, siekdama užtikrinti tinkamą ir nuoseklų ES teisės aktų taikymą. Šios institucijos tikslas – pertvarkyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (AML/CFT) priežiūrą Europos Sąjungoje, tiesiogiai prižiūrėti didžiausios rizikos kredito ir finansų įstaigas (įskaitant kriptoturto paslaugų teikėjus) bei sustiprinti bendradarbiavimą tarp finansinės žvalgybos padalinių (FIU).

Vienodas AML reguliavimas visoje ES. AML reglamentas, įsigaliosiantis nuo 2027 m. liepos 10 d., pakeis ankstesnę AML direktyvą ir nustatys bendrą taisyklių rinkinį, tiesiogiai taikomą visose ES valstybėse narėse.

Įpareigotųjų subjektų sąrašo išplėtimas. Šis pakeitimas palies labai daug įmonių, kadangi prie įpareigotų subjektų bus priskiriami šie fiziniai ar juridiniai asmenys, kai jie vykdo savo profesinę veiklą:

  1. kredito įstaigos;
  2. finansų įstaigos;
  3. auditoriai, išorės apskaitininkai ir mokesčių konsultantai bei visi kiti fiziniai arba juridiniai asmenys, įskaitant nepriklausomų teisinių profesijų atstovus, pavyzdžiui, advokatus, kurie vykdydami savo pagrindinę verslo arba profesinę veiklą įsipareigoja tiesiogiai arba per kitus asmenis teikti materialinę pagalbą, paramą ar konsultacijas mokesčių klausimais;
  4. notarai, advokatai ir kiti nepriklausomų teisinių profesijų atstovai, kai jie dalyvauja kokiame nors finansų ar nekilnojamojo turto sandoryje, tiek veikdami savo kliento vardu ir jo naudai, tiek padėdami savo klientui planuoti ar vykdyti sandorius, susijusius su nekilnojamojo turto ar verslo subjektų pirkimu ir pardavimu, klientų pinigų, vertybinių popierių ar kito turto (įskaitant kriptoturtą) valdymu, banko ar kriptoturto sąskaitų atidarymu ar valdymu, įnašų bendrovėms organizavimu, patikos fondų ar bendrovių steigimu ir valdymu;
  5. patikos fondų ar bendrovių paslaugų teikėjai;
  6. nekilnojamojo turto agentai ir kiti nekilnojamojo turto specialistai, jei jie veikia kaip tarpininkai, be kita ko, išnuomojant nekilnojamąjį turtą sandoriams, kurių mėnesinis nuomos mokestis siekia bent 10 000 eurų;
  7. asmenys, kurių reguliari arba pagrindinė profesinė veikla yra prekyba tauriaisiais metalais ir brangakmeniais;
  8. asmenys, kurių reguliari arba pagrindinė profesinė veikla yra prekyba didelės vertės prekėmis;
  9. lošimo paslaugų teikėjai;
  10. sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai ir tarpininkai;
  11. asmenys, vykdantys prekybos kultūros vertybėmis arba su jomis susijusio tarpininkavimo veiklą (įskaitant meno galerijas ir aukcionų namus), jei sandorio vertė siekia bent 10 000 eurų;
  12. asmenys, vykdantys kultūros vertybių ir didelės vertės prekių saugojimo, prekybos jomis veiklą laisvosiose zonose ir muitinės sandėliuose, jei sandorio vertė siekia bent 10 000 eurų;
  13. hipotekos ir vartojimo paskolų kredito tarpininkai, kurie nėra kredito ar finansų įstaigos;
  14. investicijų migracijos veiklos vykdytojai;
  15. mišrios ne finansinės veiklos kontroliuojančiosios bendrovės;
  16. futbolo agentai (nuo 2029 m. liepos 10 d.);
  17. profesionalaus futbolo klubai (nuo 2029 m. liepos 10 d.) – sandorių su investuotojais, rėmėjais, futbolo agentais ar kitais tarpininkais bei žaidėjų perdavimo sandorių atveju.

Atkreiptinas dėmesys, kad futbolo agentams ir profesionaliems futbolo klubams AML reikalavimai bus taikomi dvejais metais vėliau nei kitiems įpareigotiesiems subjektams – nuo 2029 m. liepos 10 d.

Ką daryti verslui?

Primename, kad įpareigoti subjektai privalo parengti ir įdiegti vidaus politikas, procedūras bei kontrolės priemones, kad būtų užtikrintas pinigų plovimo prevencijos, teroristų finansavimo prevencijos bei sankcijų įgyvendinimo ir taikymo priemonių laikymasis, taip pat mažinama ir valdoma rizika, susijusi su tikslinių finansinių sankcijų neįgyvendinimu arba jų vengimu.

Atsižvelgiant į tai, kad naujas AML reguliavimas įsigalios 2027 m., raginame verslus, kurių veikla bus priskirta prie įpareigotųjų subjektų, per 2026 metus pasiruošti esminiams verslo pokyčiams: parengti reikiamus vidaus aktus, atlikti rizikos vertinimą bei sumažinti verslui kylančią riziką.

Taip pat, jeigu nežinote, ar Jūsų įmonė bus priskirta prie įpareigotų subjektų ir (ar) Jums taikomas naujas reguliavimas, visada rekomenduojame kreiptis į patyrusius teisininkus. Išanalizavę Jūsų verslo specifiką, jie galės ne tik paruošti reikiamų veiksmų ir vidinių dokumentų sąrašą, bet ir pateikti rekomendacijas dėl riziką mažinančių priemonių.

Darbo kodeksas keičiasi: daugiau lankstumo darbo santykiuose, bet kur jo ribos?
2026-10-058 min

Darbo kodeksas keičiasi: daugiau lankstumo darbo santykiuose, bet kur jo ribos?

Agnė MeiduvienėAgnė Meiduvienė
Nemokumo geografija: kodėl keli tūkstančiai kilometrų gali pakeisti kreditoriaus teises
2026-09-288 min

Nemokumo geografija: kodėl keli tūkstančiai kilometrų gali pakeisti kreditoriaus teises

Anželika VoinėAnželika Voinė
Paulos Mickutės darbų ekspozicija biure: apie tapatybę ir lėtesnio gyvenimo paieškas
2026-09-259 min

Paulos Mickutės darbų ekspozicija biure: apie tapatybę ir lėtesnio gyvenimo paieškas

Anželika VoinėAnželika Voinė