Parengė advokatas Karolis Grižas ir teisininkas Žilvinas Želvys.
Parengė advokatas Karolis Grižas ir teisininkas Žilvinas Želvys.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje visa apimtimi įsigaliojo reglamentas dėl kriptoturto rinkų, pagal kurį įmonės gali teikti kriptoturto paslaugas tik tuo atveju, jeigu yra gavusios atitinkamą leidimą ir Lietuvos banko kriptoturto paslaugų teikėjo veiklos licenciją.
Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra tik trys registruotos įmonės, kurios turi atitinkamus leidimus ir licencijas teikti finansines paslaugas. Nors kriptoturto paslaugų teikėjų skaičius Lietuvoje šiuo metu labai ribotas, rinkoje pastebimas didelis užsienio investuotojų ir informacinių technologijų specialistų susidomėjimas galimybėmis Lietuvoje registruoti įmones, ketinančias vykdyti licencijuotą kriptoturto paslaugų teikėjų veiklą Lietuvoje ir Europos Sąjungos teritorijoje.
Kokią reikšmę gyventojams turi šio reglamento įsigaliojimas Lietuvoje
Reglamentas dėl kriptoturto ir sudėtingesni licencijos suteikimo reikalavimai lemia griežtesnę rinkos priežiūrą, taip pat geresnę vartotojų apsaugą, kadangi kriptoturto paslaugų teikėjų veikla, tokia kaip kriptoturto keitimas, kriptoturto laikymas bei kriptoturto investicijos, be reikalingos licencijos yra griežtai draudžiama bei akylai stebima Lietuvos banko bei FNTT pareigūnų.
Šių paslaugų teikimas be reikalingos licencijos pačiai įmonei ir jos atstovams gali sukelti administracinę ir baudžiamąją atsakomybę.
Net ir esant papildomoms Lietuvos banko ir kitų institucijų priežiūros priemonėms, vartotojams rekomenduojama įsitikinti, kad jie renkasi tik licencijuotus finansinių paslaugų teikėjus. Investavimas ar kriptoturto laikymas nelicencijuotoje įmonėje gali sukelti riziką prarasti savo finansinį turtą, lėšas, asmens duomenis ir kt.
Atitinkamai, vartotojams privalu patikrinti, kad jų pasirinktas kriptoturto paslaugų teikėjas turi atitinkamą licenciją Lietuvoje ar bent vienoje iš ES šalių. Šiuo metu ES lygmeniu yra daugiau nei penkiasdešimt kriptoturto paslaugas teikiančių įmonių, kurios yra gavusios atitinkamas licencijas.
Lyginant su 2024 metais, kai Lietuvoje registruotų kriptoįmonių skaičius siekė virš kelių šimtų, galima daryti išvadą, kad papildomi licencijų ir priežiūros reikalavimai stipriai suvaržė kriptoturto rinką, o tai suteiks vartotojams bei visai finansų rinkai didesnę apsaugą ir patikimumą.
Investicijų galimybės, įpročiai ir rizikos
Lietuvos vartotojų įpročiai dėl investavimo keičiasi ir ši tema tampa vis aktualesnė atsižvelgiant į kylantį finansinį gyventojų raštingumą.
Dėl kriptoturto rinkos nepastovumo ir dažnų pokyčių Lietuvos gyventojai neskuba rinktis kriptoturto kaip investavimo priemonės. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad vis didėja kriptoturto rinkos inovatyvumas, veiklos reikalavimai griežtėja, o tai laikui bėgant vartotojams turėtų suteikti didesnį pasitikėjimą investuojant savo lėšas.
Visgi daugiausia lietuviai investuoja į konservatyvias ir paprastas priemones, tokias kaip indėliai, obligacijos ar nekilnojamasis turtas.
Kokios šios rinkos perspektyvos Lietuvoje?
Vis dėlto kriptoturto paslaugų sektoriaus ateitis Lietuvoje atrodo pozityvi ir perspektyvi. Šalies reguliacinė aplinka nuosekliai stiprėja, o Lietuvos bankas atlieka svarbų vaidmenį licencijuojant ir prižiūrint kriptoturto paslaugų teikėjus.
Aiškūs reikalavimai, griežtesnė priežiūra ir didesnis skaidrumas padeda formuoti brandesnę bei saugesnę rinką. Tai ne tik mažina galimas rizikas, bet ir didina gyventojų pasitikėjimą kriptoturto paslaugų teikėjais.
Tikėtina, kad augantis pasitikėjimas ir aiškesnis teisinis reguliavimas paskatins atsakingą rinkos plėtrą, pritrauks naujų dalyvių bei investicijų ir sustiprins Lietuvos, kaip inovacijoms palankios finansinių technologijų valstybės, pozicijas.
