Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris, advokatas Linas Sesickas.
Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris, advokatas Linas Sesickas.
Lietuvos institucijos jau daugiau nei 35 metus formuoja europinę aplinkosaugos politiką. Tačiau joje europinio turinio vis dar beveik neturime. Tai patvirtina ir naujausios Europos Komisijos (EK) ataskaitos, kuriose gausu kritinių pastabų dėl apgailėtinos būklės, įgyvendinant vieną iš pamatinių aplinkosauginių teisės aktų – 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (Direktyva 2004/35/EB arba ELD)[i].
Pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3 straipsnio 3 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos (ES) veikimo (SESV) 191 straipsnį, ES yra įsipareigojusi užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį ir gerinti aplinkos kokybę. Aplinka plačiąja prasme turėtų būti apsaugota taip, kaip numatyta ES sutarties 3 straipsnio 3 dalyje ir SESV 191 straipsnyje, kurie taikomi visiems gamtos ištekliams, įskaitant orą, vandenį, dirvožemį, ekosistemas (taip pat ekosistemų paslaugas ir funkcijas), laukinę gyvūniją ir augaliją, įskaitant buveines, taip pat paslaugas, teikiamas naudojant gamtinius išteklius. Pagal SESV 191 straipsnio 2 dalį, ES aplinkos politikos tikslas – aukštas apsaugos lygis atsižvelgiant į skirtingų ES regionų būklės įvairovę. Ta politika turi būti grindžiama atsargumo principu bei principais, pagal kuriuos reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis. Aplinka apibrėžiama kaip viešoji gėrybė.
Už Europos aplinkosaugos politikos turinio įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga ne tik Aplinkos ministerija ir jos pavaldume esantis Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), bet ir nacionaliniai teismai. Būtent jie atsakingi už tinkamą ir visa apimtimi ES direktyvas įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų taikymą aplinkosauginėse bylose. Naujausiose Europos Komisijos ataskaitose gausu kritinių pastabų dėl vienos iš pamatinių Europos Sąjungos aplinkosauginių direktyvų – Direktyvos 2004/35/EB – apgailėtinos įgyvendinimo būklės. Tą patvirtina EK pagrindinių pastebėjimų santrauka.
2022 metų Europos Komisijos ataskaita: Direktyvos 2004/35/EB įgyvendinimo lygis Lietuvoje yra žemas.
2022 metais Europos Komisija paskelbė ataskaitą apie Direktyvos 2004/35/EB įgyvendinimo būklę Lietuvoje[ii]. Joje nurodyta, kad daugiau nei 16 (šešiolikos) metų laikotarpiu[iii] [iv] Lietuvoje nustatyti tik 7 (septyni) žalos aplinkai atvejai, patenkantys į jos taikymo sritį[v]. Tuo tarpu žalos aplinkai atvejų, nepatenkančių į Direktyvos 2004/35/EB taikomo aprėptį, skaičius yra reikšmingai didesnis[vi], pavyzdžiui, 2016 metais – 653 atvejai, 2017 metais – 579 atvejai, 2018 metais – 442 atvejai, 2019 metais – 267 atvejai. Europos Komisijos požiūriu, Direktyvos 2004/35/EB įgyvendinimo lygis Lietuvoje yra žemas[vii].
2024 metais Europos Komisijos paskelbta ekspertinė studija: valstybės narės turi pareigą užtikrinti, kad jų atsakingos institucijos savo jurisdikcijose reikalautų žalos aplinkai atlyginimo natūra; jos neturi galimybės įgyvendinti Direktyvą 2004/35/EB išskirtinai reikalaudamos piniginės kompensacijos už žalą aplinkai; Lietuva, taikydama nacionalinius teisės aktus, numatančius atsakomybę už žalą aplinkai piniginių kompensacijų mokėjimu valstybei, nevykdo Direktyvos 2004/35/EB nuostatų.
2024 metų rudenį Europos Komisija paskelbė „Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos[viii] įgyvendinimo vertinimą pagrindžiančią studiją“[ix] (EK 2024 studija)[x]. Lietuvos Respublika[xi], atsižvelgdama į Direktyvos 2004/35/EB 18 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą valstybėms narėms[xii] informuoti Europos Komisiją apie aplinkosauginius incidentus, priskirtinus Direktyvos 2004/35/EB bylų kategorijai[xiii] [xiv], kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis pateikė duomenis Europos Komisijai apie į Direktyvos 2004/35/EB aprėptį patenkančius žalos aplinkai atvejus (ataskaitas pateikė AAD[xv], nurodydamas 2 (du) aplinkosauginius atvejus, priskirtinus Direktyvoje 2004/35/EB keliamiems reikalavimams[xvi]). Šių atvejų šiame komentare neanalizuosime, tačiau panašu į tai, kad ir juose AAD taikė ne Direktyvą 2004/35/EB įgyvendinančius nacionalinius aktus.
EK 2024 studijoje nurodyta, kad valstybės narės turi pareigą užtikrinti, kad jų atsakingos institucijos savo jurisdikcijose reikalautų žalos aplinkai atlyginimo natūra[xvii] [xviii]. Jos neturi galimybės įgyvendinti Direktyvą 2004/35/EB išskirtinai reikalaudamos piniginės kompensacijos už žalą aplinkai[xix].
EK 2024 studijoje nurodyta, kad svarbiausią Direktyvos 2004/35/EB tikslą užtikrinti, kad būtų ištaisyta aplinkai padaryta žala, valstybės narės įgyvendina labai skirtingai. Taip pat yra aptarta ir tai, kad kai kurių valstybių narių kompetentingos institucijos reguliuodamos žalos aplinkai atvejus paprastai įgyvendina ne Direktyvos 2004/35/EB taikymą reglamentuojančius nacionalinius teisės aktus, o nacionalinius teisės aktus, kurie Direktyvos 2004/35/EB taikymo nereglamentuoja. Prie tokių valstybių priskirtina ir Lietuva.
Europos Komisija expressis verbis nurodė, kad, jei valstybė narė (pvz., Lietuva) taiko teisės aktus, numatančius atsakomybę už žalą aplinkai piniginių kompensacijų mokėjimu valstybei, nėra įvykdomos Direktyvos 2004/35/EB nuostatos. Be to, jei teisiniai reikalavimai atlyginti žalą aplinkai pateikiami baudžiamajame procese (pvz., Prancūzijoje), žalos aplinkai atlyginimo veiksmai taip pat neatitinka Direktyvos 2004/35/EB nuostatų, nebent į reikalavimą atlyginti už vandeniui ir (ar) biologinei įvairovei padarytą žalą būtų įtrauktos pirminio aplinkos atkūrimo, papildomo aplinkos atkūrimo (jei reikia, pažeistų gamtos išteklių atstatymo į pirminę būklę) ir kompensacinio aplinkos atkūrimo išlaidos.
Nacionalinių teisės aktų, kurių pagrindu reikalaujama iš žalą aplinkai padariusio asmens sumokėti valstybei piniginę kompensaciją tuo atveju, jei žalos aplinkai neįmanoma ištaisyti arba atkurti jos pirminės būklės, tarpusavio sąveika turėjo įtakos veiksmingam Direktyvos 2004/35/EB įgyvendinimui keliose valstybėse narėse. Šie teisės aktai, kurie galioja kai kuriose ES valstybėse narėse[xx], tarp kurių yra ir Lietuva, yra nesuderinami su Direktyvoje 2004/35/EB numatytu reikalavimu už žalą atsakingiems asmenims įgyvendinti pirminį ir kompensacinį aplinkos atkūrimą bei papildomą atkūrimą, kai pirminiu aplinkos atkūrimu nevisiškai ištaisoma vandeniui arba biologinei įvairovei padaryta žala. Tai reiškia, kad nors Direktyva 2004/35/EB reikalauja žalą ištaisyti natūra, kompensavimą numatančiuose teisės aktuose yra reikalaujama piniginės kompensacijos, kuri nebūtinai yra panaudojama pažeistiems gamtos ištekliams atkurti.
Direktyvos 2004/35/EB 18 straipsnio 1 dalyje minimos ataskaitos, studijos, ankstesnės studijos, kurios buvo parengtos Komisijos užsakymu, taip pat kiti tyrimai rodo, kad valstybės narės vis dėlto yra labiau linkusios įgyvendinti taršos leidimų išdavimą reglamentuojančius nacionalinius teisės aktus (įskaitant perkeltą Pramoninių teršalų direktyvą[xxi]), taip pat kitus Direktyvos 2004/35/EB taikymo nereglamentuojančius nacionalinius teisės aktus, o ne Direktyvos 2004/35/EB taikymą reglamentuojančius teisės aktus.
EK 2024 studijoje nurodyta, kad nacionalinių teisės aktų, kurių pagrindu reikalaujama iš žalą aplinkai padariusio asmens sumokėti valstybei piniginę kompensaciją tuo atveju, jei žalos aplinkai neįmanoma ištaisyti arba atkurti jos pirminės būklės, tarpusavio sąveika turi įtakos veiksmingam Direktyvos 2004/35/EB įgyvendinimui kai kuriose valstybėse narėse. Šie teisės aktai, kurie galioja Lietuvoje[xxii], yra nesuderinami su Direktyvoje 2004/35/EB numatytu reikalavimu už žalą atsakingiems asmenims įgyvendinti pirminį ir kompensacinį aplinkos atkūrimą bei papildomą atkūrimą, kai pirminiu aplinkos atkūrimu nevisiškai ištaisoma vandeniui arba biologinei įvairovei padaryta žala. Tai reiškia, kad nors Direktyva 2004/35/EB reikalauja žalą ištaisyti natūra, kompensavimą numatančiuose teisės aktuose yra reikalaujama piniginės kompensacijos, kuri nebūtinai yra panaudojama pažeistiems gamtos ištekliams atkurti. Minėtieji teisės aktai Direktyvos 2004/35/EB numatytiems atvejams ir toliau yra taikomi Lietuvoje[xxiii]. EK 2024 studijoje taip pat nurodytas ir į Direktyvos 2004/35/EB reguliavimo sritį nepatenkantis UAB „Ekologistika“ atvejis. Jis Lietuvoje parodo skirtumą tarp (a) nacionalinių kompensavimą numatančių teisės aktų ir (b) nacionalinių teisės aktų, reikalaujančių ištaisyti aplinkai padarytą žalą[xxiv].
2024 metų Europos Komisijos Trečioji ataskaita dėl Direktyvos 2004/35/EB įgyvendinimo: į Direktyvos 2004/35/EB taikymo sritį patenkančių atvejų skaičius kiekvienoje valstybėje narėje išlieka tinkamiausiu turimu rodikliu nustatant bei vertinant, ar kompetentingos institucijos veiksmingai įgyvendino Direktyvą 2004/35/EB ir užtikrino jos vykdymą. Lietuvoje tokių atvejų tik 7.
Europos Komisijos parengtame „Trečiosios ataskaitos dėl Direktyvos 2004/35/EB įgyvendinimo“ projekte (EK Trečioji ataskaita dėl Direktyvos 2004/35/EB įgyvendinimo)[xxv] nurodyta, kad Direktyvoje 2004/35/EB numatyti mechanizmai atspindi aukštą aplinkos apsaugos lygį, pripažįstant būtinybę reaguoti į padarytos didelės žalos aplinkai atvejus ir reikalaujant, kad žala būtų atlyginta natūra, o tai įgyvendinama taikant (patvirtintos žalos atveju) pažangią žalos ištaisymo priemonių sistemą, apimančią pirmines, papildomas ir kompensuojamąsias žalos ištaisymo priemones (žr. VI priedą). Pagrindinė Direktyvoje 2004/35/EB numatyta naujovė buvo papildomo ir kompensuojamojo žalos aplinkai ištaisymo priemonių įtraukimas, siekiant užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį visoje ES. Toliau šis Direktyvoje 2004/35/EB numatytas mechanizmas vadinamas „Direktyvoje 2004/35/EB įtvirtintu atsakomybės standartu“[xxvi].
Be to, skirtingai nuo daugelio atsakomybę reglamentuojančių nacionalinių teisinių sistemų, suteikiančių kompetentingoms institucijoms teisę savo nuožiūra spręsti dėl reikalavimo, kad žalą aplinkai padaręs asmuo ją ištaisytų, Direktyva 2004/35/EB faktiškai įpareigoja administruojančias/kompetentingas institucijas imtis atitinkamų veiksmų. Ši pareiga dar labiau sustiprinama dalyvavimo teisėmis. Minėti aspektai taip pat sukuria ES pagrindinę Direktyvos 2004/35/EB pridėtinę vertę.[xxvii]
Papildomas ir kompensuojamasis žalos aplinkai atkūrimas yra pagrindinė Direktyvos 2004/35/EB naujovė. Šios dvi aplinkos atkūrimo priemonių rūšys skiria Direktyvą 2004/35/EB nuo nacionalinių teisės aktų, kurie neperkelia Direktyvos 2004/35/EB nuostatų. Tai reiškia, kad žalos vandeniui ir biologinei įvairovei ištaisymo priemonės apims papildomą arba kompensuojamąjį atkūrimą tik tada, kai kompetentinga institucija taikys Direktyvos 2004/35/EB nuostatas įgyvendinančius nacionalinius teisės aktus. Papildomos ir atkūrimo priemonės buvo įtrauktos į Direktyvą 2004/35/EB siekiant užtikrinti, kad net ir tuo atveju, kai visiškai neįmanoma atkurti konkrečią žalą patyrusios aplinkos pirminės būklės arba jos ištaisymas užtrunka, būtų išvengta grynųjų nuostolių atitinkamiems gamtos ištekliams[xxviii].
Net ir esant šiems dideliems trūkumams, į Direktyvos 2004/35/EB taikymo sritį patenkančių atvejų skaičius kiekvienoje valstybėje narėje išlieka tinkamiausiu turimu rodikliu nustatant bei vertinant, ar kompetentingos institucijos veiksmingai įgyvendino Direktyvą 2004/35/EB ir užtikrino jos vykdymą, ypač kai tas skaičius yra palyginamas su žalos aplinkai atvejų, kurie nepatenka į Direktyvos 2004/35/EB taikymo sritį, skaičiumi. Šalys, kurios pranešė apie didžiausią bendrą į Direktyvos 2004/35/EB taikymo sritį patenkančių atvejų skaičių, yra Lenkija (742 atvejai), Vengrija (578 atvejai), Graikija (216 atvejų), Italija (iki 157 atvejų), Vokietija (72 atvejai), Ispanija (61 atvejai) ir Latvija (56 atvejai). 5 valstybės narės (Kroatija, Čekija, Airija, Malta ir Nyderlandai) nepranešė nė apie vieną į Direktyvos 2004/35/EB taikymo sritį patenkantį atvejį nuo 2007 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 10 valstybių narių (Austrija, Belgija, Kipras, Danija, Suomija, Prancūzija, Lietuva, Liuksemburgas, Rumunija ir Slovėnija) pranešė apie 1–5 į Direktyvos 2004/35/EB taikymo sritį patenkančius atvejus. Trys valstybės narės (Bulgarija, Slovakija, Švedija) pranešė apie 6–10 į Direktyvos 2004/35/EB taikymo sritį patenkančius atvejus. 2 valstybės narės (Portugalija ir Estija) pranešė apie 11–50 atvejų.[xxix]
Nedidelis į Direktyvos 2004/35/EB taikymo sritį patenkančių atvejų skaičius turi būti traktuojamas kaip rodantis mažą Direktyvos 2004/35/EB veiksmingumą. Per daugiau nei 20 metų nuo Direktyvos 2004/35/EB perkėlimo į nacionalinės teisės sistemą ir jos įgyvendinimo Lietuvoje tėra 7 (septyni)).
Sąrašo „ilgis“ ne tik iškalbingai liudija apgailėtiną aplinkosauginę praktiką, tačiau taip pat atskleidžia ir patvirtina AAD (kompetentingos institucijos) nenorą (o gal ir negebėjimą) tinkamai ir savalaikiai įgyvendinti Direktyvoje 2004/35/EB nustatytą reguliavimą, siekiantį pakelti aplinkosaugos politikos įgyvendinimą į aukščiausią europinį lygį, imperatyviai reikalaujantį atlyginti žalą aplinkai ten, kur yra jos šaltinis, ir taip, kaip to reikalauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnis – atlyginti žalą natūra taip, kaip to reikalauja Direktyva 2004/35/EB ir ją įgyvendinantys nacionaliniai teisės aktai.
EK Trečiojoje ataskaitos dėl Direktyvos 2004/35/EB įgyvendinimo nurodyta, kad kai kuriose valstybėse narėse kompetentingos institucijos vietoj Direktyvos 2004/35/EB nacionalinių teisės aktų įgyvendino nacionalinius ne Direktyvos 2004/35/EB teisės aktus, o tai apribojo Direktyvos 2004/35/EB veiksmingumą. Europos Komisijos Generalinio direktorato skyriaus „Aplinkos atitiktis, valdymas ir parama valstybėms narėms, Aplinkos teisė ir valdymas“ vedėjo Felixʼo Blochʼo 2026 m. sausio 13 d. rašte nurodyta, kad artimiausiu metu (tikėtina iki 2026 m. kovo 1 d.) EK Trečioji ataskaita dėl Direktyvos 2004/35/EB įgyvendinimo bus oficialiai patvirtinta ir paskelbta.
EK 2024 studijoje expressis verbis nurodyta, kad, jei valstybė narė (pvz., Lietuva) taiko teisės aktus, numatančius atsakomybę už žalą aplinkai piniginių kompensacijų mokėjimu valstybei, nėra įvykdomos Direktyvos 2004/35/EB nuostatos.
Valdydamas žalos aplinkai atvejus, nepatenkančius į Direktyvos 2004/35/EB reguliavimo aprėptį, už Direktyvos 2004/35/EB įgyvendinimą atsakingas AAD žalos aplinkai faktą ir dydį pagrindžia ne pažeisto aplinkos elemento ir (ar) funkcijos reikšmingo neigiamo poveikio nustatymo faktu, o nacionaliniu teisės aktu –
„Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika“, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 47 (2002-09-09 Metodika). Taikydamas Metodikoje nustatytą reguliavimą, AAD pareiškia civilinį ieškinį dėl žalos aplinkai atlyginimo pinigais, kuriame žalos aplinkai faktą kildina iš į gamtinę aplinką išleistų teršalų fakto, o dydį apskaičiuoja daugindamas išleistų teršalų kiekį iš Metodikoje nustatytų koeficientų (neatsižvelgdamas į tai, ar šiam aplinkos elementui, į kurį pateko teršalai, realiai buvo padarytas neigiamas poveikis, taip pat ar šis aplinkos elementas natūraliai atsistatė, ar ne). Be to, taikant šias nacionalinės teisės reguliavimo priemones, net ir priteisus iš atsakingų asmenų tam tikras pinigų sumas, jos nėra tiesiogiai ir privalomai skiriamos pažeistam gamtos elementui atkurti, kadangi patenka į bendrą valstybės biudžetą.
Toliau pateiktas Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais patvirtintų sovietinio / rusiško ir nacionalinių metodų, nustatančių žalos vandens telkiniams skaičiavimą, palyginimas sudaro pagrindą teigti, kad Metodikos įtvirtintas žalos aplinkai nustatymo ir atlyginimo teisinio reguliavimo turinys yra artimas ne tik iš Sovietų Sąjungos (SSRS) recipuotam teisinio reguliavimo turiniui, tačiau ir tam, kuris šiuo metu egzistuoja Rusijos Federacijoje.
| 2009-04-13 Rusijos Federacijos Metodikoje nustatytas sovietinis / rusiškasis metodas[xxx] [xxxi] | 1991-11-08 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Metodikoje nustatytas žalos vandens telkiniams skaičiavimo metodas[xxxii] [xxxiii] [xxxiv] | 2002-09-09 Metodikoje nustatytas žalos vandens telkiniams skaičiavimo metodas [xxxv] |
| Pateikiamas tipinis aplinkos žalos (vandens aplinkai) dėl staigaus naftos išsiliejimo jūroje apskaičiavimo pagal svarus už toną pavyzdys: | Nuostoliai, įvykus teršiančių medžiagų išleidimui į Lietuvos Respublikos vidaus vandenis neleistinoje vietoje arba be nustatyta tvarka išduoto leidimo, taip pat pažeidžiant nacionalinius bei tarptautinius reikalavimus, Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje zonoje skaičiuojami pagal formulę: | Jei žala padaryta vandens telkiniams, žemės paviršiui ir/ar gilesniems jos sluoksniams teršiant suspenduotomis medžiagomis ar organinėmis medžiagomis pagal BDS7, o išmestas (nustatytas) jų kiekis sudaro daugiau kaip vieną toną, atlyginimo dydžiai skaičiuojami pagal formulę: |
| ED = Cs × Cd × Ce × Ci × Hi
kur: ED – žalos suma, milijonais rublių; Cs – klimato sąlygų ir sezono koeficientas; Cd – neigiamo naftos išsiliejimo poveikio trukmės koeficientas, nesiimant jokių atsakomųjų veiksmų; Ce – vandens telkinio aplinkos veiksnių koeficientas; Ci – indeksavimo koeficientas, atspindintis infliacijos lygį; Hi – žalos apskaičiavimo norma nustatoma pagal išsiliejusios naftos svorį (RUB už toną).
|
Nat = Nalt · Kkat
kur: Nat – nuostolių dydis, įvykus teršalų išleidimui neleistinoje vietoje arba neturint tam leidimo, taip pat teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje zonoje, įvertinant vandens telkinio kategoriją (tūkst. rb); Nalt – nuostolių dydis imamas iš šios Metodikos priedo lentelių 4, 7, 9, 11 ir 13 priklausomai nuo išleistų teršalų rūšies ir kiekio (tūkst. rb); Kkat – koeficientas, įvertinantis vandens telkinio kategoriją (lentelė 1). |
Žn = Tn * In * Qn^0,8 * Kkat
kur: Žn – žalos, padarytos vandens telkiniams dydis, Lt; Tn – teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir/ar gilesnius jos sluoksnius, tarifas, pateiktas 1-oje lentelėje, Lt/t; In – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą; Qn – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, apskaičiuotas pagal (2) formulę, t; Kkat – koeficientas, įvertinantis vandens telkinių, žemės paviršiaus ir/ar gilesnių jos sluoksnių kategoriją (pateiktas 2-oje lentelėje); n – teršalų rūšis. |
Nepaisant to, kad 2005 metais Lietuva perkėlė į savo nacionalinės teisės sistemą Direktyvą 2004/35/EB aukščiau nurodytų Europos Komisijos šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitose nurodyti palyginamieji duomenys patvirtina, kad daugumoje žalos aplinkai atlyginimo atvejų Lietuva (jos kompetentinga institucija) prioritetą suteikia ne Direktyvą 2004/35/EB įgyvendinančiam nacionaliniam teisiniam reguliavimui, o tam, kuris jos neįgyvendina, t.y. tam, kuris dar Sovietų Sąjungos laikais[xxxvi] ir yra artimas dabartiniam Rusijos Federacijos teisiniam reguliavimui[xxxvii].
„Didelė žala“ ir (ar) „reikšmingas neigiamas poveikis“ yra teisinės (ne buitinės) kategorijos ir tokiems faktams nustatyti yra būtinas teismo (o ne politikų ar visuomenininkų) atliktas teisinis tyrimas. Skirtingais veiksmais ir neveikimu valdant aplinkosauginius atvejus neretai yra padaroma neištaisoma teisinė žala, sudaranti pagrindą kelti klausimus dėl Valstybės (jos įgaliotų institucijų) atsakomybės už netinkamą Europos Sąjungos teisės (o kartu ir Direktyvos 2004/35/EB) įgyvendinimą.
Todėl rezonansą keliančių aplinkosauginių bylų nagrinėjimas nacionaliniams teismams būna ir atsparumo nuo neleistino kišimosi ir spaudimo testas. Teismų gebėjimas atsiriboti nuo šių įtakų ir vadovautis išskirtinai teise (t. y. bylose tiriamiems atvejams imperatyviai taikytinu teisiniu reguliavimu) yra lakmuso popierėlis įsitikinti, ar, nepaisant padarytų ir daromų įtakų ir (ar) visuomeninio rezonanso, aplinkosauginius atvejus tiriantys ir vertinantys nacionaliniai teismai sugebės, priimdami sprendimus (galutinius aktus), vadovautis tik įstatymu (teise), t. y. tokiu teisiniu reguliavimu, kuris užtikrins Lietuvos kaip valstybės narės tinkamą įsipareigojimų Europos Sąjungai įvykdymą, o kartu ir Lietuvos (Valstybės) atitiktį konstituciniam teisinės valstybės ir teisės viešpatavimo principui.
Kantriai ir toliau laukiame iš Aplinkos ministerijos ir AAD ir (ar) nacionalinių teismų europinio turinio nacionalinėje aplinkosaugos politikoje ir administracinėje teisminėje praktikoje.
2026 m. sausio 26 d. Aplinkos ministerija viešai pranešė, kad Europos Komisija perdavė Europos Sąjungos Teisingumo Teismui bylą dėl Lietuvos nevykdomų oro taršos mažinimo įsipareigojimų, kuri gali lemti „skausmingas“ baudas.
Tikėkimės, kad Lietuvai nebus inicijuota dar viena Europos Komisijos byla dėl Direktyvos 2004/35/EB neįgyvendinimo (ar netinkamo įgyvendinimo).
[i] Angl. ELD yra Environment Liability Directive trumpinys.
[ii] Europos Komisijos ataskaita „Lietuva. Kompetentingų institucijų vykdomo Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą (angl. ELD) įgyvendinimo palengvinimas Nr. 07.0203/2020/834494/SER/ENV.E.4“ (toliau – EK 2022 ataskaita).
[iii] Nuo 2005 m. balandžio 12 d. (Direktyvos 2004/35/EB perkėlimo dienos) iki 2021 m. lapkričio mėn.
[iv] Toliau aptariami ELD įgyvendinantys nacionaliniai teisės aktai bei atsakomybę už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos žemei, vandeniui ir biologinei įvairovei bei ją ištaisyti (atlyginti) nustatantys nacionaliniai teisės aktai atnaujina ir papildo advokatų kontoros „Stevens & Bolton LLP“ parengtoje „ELD integravimo 11 nacionalinių teisinių sistemų analizės studijoje“ pateikiamą valstybės narės ataskaitos apie Lietuvą aktualią redakciją, 2013 m. gruodžio 16 d. priedo 153 psl.; žr. http://ec.europa.eu/environment/legal/liability/ (slinkti žemyn iki „Teisinė analizė – priedas“).
[v] EK 2022 ataskaitos 1 lapas.
[vi] EK 2022 ataskaitos 9 dalis.
[vii] EK 2022 ataskaitos 12 dalis.
[viii] 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (toliau tekste – Direktyva 2004/35/EB.
[ix] „Study in support of the evaluation of the Environmental Liability Directive and its implementation“/Final Report prepared by Valerie Fogleman, Stevens & Bolton LLP, Cardiff University School of Law and Politics; written by Valerie Fogleman (Stevens & Bolton LLP) with support from Rūta Akelytė and Marco Camboni (RPA Europe) and Ben Grebot (Logika Group) Shailendra Mudgal and Gurtegh Singh (BIO Innovation Service) contributed to early parts of this study, EUROPEAN COMMISSION, Directorate-General for Environment, prieiga per interneto nuorodą – Study in support of the evaluation of the Environmental Liability Directive and its implementation – Publications Office of the EU. Directorate E – Compliance, Governance & Support to Member States, Unit E.4, Environmental Rule of Law & Governance, Contact: Olga Kurpisz, E-mail: [email protected], European Commission, B-1049 Brussels, Manuscript completed in December 2023, 1st edition. This document has been prepared for the European Commission however, it reflects the views only of the authors, and the European Commission is not liable for any consequence stemming from the reuse of this publication. Luxembourg: Publications Office of the European Union, 2024 © European Union, 2024.
[x] Žr. EK 2024 studijos 632 puslapį.
[xi] EK 2024 studijoje nurodyta, kad prie šiai studijai reikalingų duomenų teikimo bei profesinių patarimų prisidėjo AAD specialistė Sigita Gustaitė, Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės specialistės Rūta Remeikytė ir Toma Leonova [žr. EK 2024 studijos 73 puslapį].
[xii] Ja reikalaujama, kad valstybės narės praneštų apie Direktyvos 2004/35/EB aptariamus atvejus ir su jais susijusią informaciją Europos Komisijai iki 2022 m. balandžio 30 d. ir tai darytų kas penkerius metus po šios datos [žr. EK 2024 studijos 53 puslapį].
[xiii] Taip pat yra nurodyta, kad UAB „Ekologistika“ atžvilgiu inicijuota baudžiamoji byla ir joje pareikštas AAD civilinis ieškinys dėl žalos aplinkai atlyginimo nepriskirtinas ELD bylų kategorijai [žr. EK 2024 studijos 632 puslapį].
[xiv] Vadovaudamosi Direktyvos 2004/35/EB 18 straipsnio 1 dalimi bei jos Reglamentu (ES) 2019/1010 dėl ataskaitų teikimo prievolių suderinimo su aplinka susijusių teisės aktų srityje, valstybės narės turėjo pareigą informuoti Europos Komisiją apie Direktyvos 2004/35/EB įvykius ir pateikti jai susijusią informaciją iki 2022 m. balandžio 30 d. ir kas penkerius metus po to šios datos.
[xv] Žr. AAD 2022 m. kovo 23 d. raštą Nr. (3.0)-AD5-4944 ir AAD 2023 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. AD5-28078.
[xvi] Žr. 2025 m. birželio 30 d. Aplinkos ministerijos raštą Nr. D8(E)-2684.
[xvii] Žr. EK 2024 studijos 632 puslapį.
[xviii] EK 2024 studijoje nurodyta, kad prie šiai studijai reikalingų duomenų teikimo bei profesinių patarimų prisidėjo AAD specialistė Sigita Gustaitė, Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės specialistės Rūta Remeikytė ir Toma Leonova [žr. EK 2024 studijos 73 puslapį].
[xix] Žr. EK 2024 studijos 2 puslapį.
[xx] Kroatijoje, Čekijoje, Estijoje, Vokietijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.
[xxi] IED trumpinys anglų kalba – Industrial Emission Directive (Pramoninių teršalų direktyva [oficialus pavadinimas – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (nauja redakcija) (tekstas svarbus EEE), OL L 334, 2010 12 17, p. 17–119).
[xxii] Prie tokių valstybių taip pat priskirta Kroatija, Čekija, Estija, Vokietija, Latvija ir Lenkija.
[xxiii] Žr. EK 2024 studijos 43 lapą.
[xxiv] Kaip antai, didžiulis gaisras Alytaus padangų perdirbimo įmonėje, kuri turėjo leidimą veikti pagal Pramoninių teršalų direktyvos nereguliuojamus nacionalinius teisės aktus, tęsėsi devynias dienas ir sunaikino 2 202 626 tonas gumos, gumos gaminių bei gumos atliekų, taip pat didelę pastato, kuriame buvo laikomos padangos ir kiti gumos gaminiai, dalį. Gaisro sukeltą oro taršą sudarė dioksinai ir organiniai lakieji junginiai, įskaitant stireną, benzeną, etanolį, 2-etoksietanolį, taip pat neorganiniai junginiai, įskaitant sieros dioksidą, anglis, suodžius bei kitas kietąsias daleles. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, operatorius privalėjo sumokėti valstybei piniginę kompensaciją už aplinkai gaisro padarytą žalą. Pritaikius skaičiavimo metodiką, dėl gaisro į aplinkos orą patekusių teršalų padaryta žala įvertinta 5 944 334,52 Eur; žalos vandeniui, kuri buvo padaryta išleidus į paviršinius vandens telkinius 62 656,05 kubinius metrus gaisrui gesinti naudoto ir tokiu būdu užteršto vandens, dydis – 285 243,93 Eur; o žalos laukinei gamtai dėl uždususio kiškio dydis – 342,78 Eur (žr. I priedo 13 punktą) [žr. EK 2024 studijos 43 lapą].
[xxv] Žr. KOMISIJOS PERSONALO DARBINIS DOKUMENTAS. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) VERTINIMAS, iv punktas, (2024) XXX projektas, prieiga per internetą – https://ec.europa.eu/transparency/documents-request/search/document-details/17049 (EK 2024 vertinimas).
[xxvi] Žr. EK 2024 vertinimo 10 puslapį.
[xxvii] Žr. EK 2024 vertinimo 10 puslapį.
[xxviii] Žr. EK 2024 vertinimo 20 puslapį.
[xxix] Žr. EK 2024 vertinimo 15 puslapį.
[xxx] ANALYSIS OF OSR REGULATIONS AND AUTHORITIES ROLES IN RUSSIA IN CASE OF TRANSBOUNDARY OIL SPILL IN THE BARENTS SEA//„OSR reglamentų ir valdžios institucijų vaidmens Rusijoje tarpvalstybinio naftos išsiliejimo Barenco jūroje atveju analizė“, 2.3.3 dalis „Rusijos požiūris į kompensacijų už naftos išsiliejimo žalą aplinkai vertinimą“, parengė IS-Systems LLC, 14–15 puslapiai, 2015 m. rugsėjo 25 d., Murmanskas, Rusija, prieiga per internetą basec-rapport-6—reguleringer-og-russiske-myndigheters-rolle-ved-et-grenseoverskridende-oljeutslipp.pdf
[xxxi] „Metodika, skirta apskaičiuoti žalą vandens telkiniams dėl vandens teisės aktų pažeidimų“, patvirtinta Rusijos Federacijos gamtos išteklių ir aplinkos ministerijos 2009 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 87.
[xxxii] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 458 „Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“.
[xxxiii] 1991 m. lapkričio 8 d. Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodika.
[xxxiv] Konstitucinio teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimu byloje Nr.1/02 pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 458 „Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 2 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Byloje nustatyta, kad Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 458 „Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 1991 m. lapkričio 30 d. buvo paskelbtas „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žiniose“ (1991, Nr. 33-928). Tačiau šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodika „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žiniose“ paskelbta nebuvo. Metodika buvo išspausdinta Aplinkos apsaugos departamento ir Lietuvos informacijos instituto informaciniame biuletenyje „Aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje“ (1991 m., Nr. 2), išleistame 5000 egzempliorių tiražu, ir Aplinkos apsaugos departamento atskirame leidinyje „Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodika“ (1992 m.), išleistame 3000 egzempliorių tiražu. Suinteresuoto asmens atstovės teigimu, šia metodika buvo aprūpintos visos ministerijos, suinteresuotos tarnybos bei organizacijos. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 458 „Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodika ir po Konstitucijos įsigaliojimo nebuvo paskelbta nei „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinias“ pakeitusiose „Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės žiniose“, nei šias pakeitusiose „Valstybės žiniose“. Minėta Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodika – Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 458 „Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ sudedamoji dalis nebuvo paskelbta ir jokiame kitame oficialiame teisės aktų skelbimo šaltinyje. Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikos – Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 458 „Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ sudedamosios dalies paviešinimas ne oficialiame teisės aktų skelbimo šaltinyje negali būti laikomas atitinkančiu Konstitucijoje įtvirtintus teisės aktų paskelbimo oficialumo, viešumo reikalavimus, taip pat konstitucinį reikalavimą, kad teisės aktas būtų paskelbtas visas (visos jo sudedamosios dalys). Vyriausybė, oficialiame teisės aktų skelbimo šaltinyje po Konstitucijos įsigaliojimo nepaskelbusi savo 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 458 „Dėl Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Nuostolių, padarytų gamtai, pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodikos, neįvykdė savo konstitucinės pareigos atlikti šio iki Konstitucijos įsigaliojimo Vyriausybės išleisto ir tebegaliojusio teisės akto peržiūrą ir jį suderinti su Konstitucijos nuostatomis pagal jo paskelbimą. Tai neatitinka įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 2 straipsnio reikalavimo.
[xxxv] Žr. 2002-09-09 Metodikos 29 punktą.
[xxxvi] Kaip modelis buvo taikomas sovietinis žalos nustatymo metodas, t. y. Laikina tipinė aplinkosaugos priemonių įgyvendinimo ekonominio efektyvumo vertinimo ir aplinkos taršos daromos žalos ekonomikai vertinimo metodika, kurią 1983 m. spalio mėn. patvirtino direktyvinės institucijos ir TSRS mokslų akademija [Žr. Analysis of Existing Systems and Methods of Current Practices of Environmental Liability and Environmental Damage Assessment in the Countries of Eastern Europe, Caucasus and Central Asia (EECCA), Regional Environmental Centres of EECCA; Analytical Report and Regional Survey, 22 puslapis, prieiga per internetą <CEF6E5EDEAE020D3F9E5F0E1E020E1F0EEF8FEF0E020C0EDE3EBE8E9F1EAE8E92E706466> ].
[xxxvii] „ANALYSIS OF OSR REGULATIONS AND AUTHORITIES ROLES IN RUSSIA IN CASE OF TRANSBOUNDARY OIL SPILL IN THE BARENTS SEA“//„OSR reglamentų ir valdžios institucijų vaidmens Rusijoje tarpvalstybinio naftos išsiliejimo Barenco jūroje atveju analizė“, 2.3.3 dalis „Rusijos požiūris į kompensacijų už naftos išsiliejimo žalą aplinkai vertinimą“, parengė IS-Systems LLC, 14–15 puslapiai, 2015 m. rugsėjo 25 d., Murmanskas, Rusija, prieiga per internetą – basec-rapport-6—reguleringer-og-russiske-myndigheters-rolle-ved-et-grenseoverskridende-oljeutslipp.pdf
