Lijundra, ledas ir Darbo kodeksas: ką daryti susižeidus pakeliui į darbą?

Susiklosčius tam tikroms sąlygoms, pavyzdžiui, lijundrai ir apšalui, miestų gatvės labiau primena čiuožyklą. Šaligatviai, gatvės ir slidūs laiptai tampa pavojų šaltiniais. Tokiu oru pakeliui į darbą ar iš jo susižaloti – vieni niekai. Tačiau mažiau akivaizdus klausimas: ar toks incidentas yra tik „asmeninė nelaimė“, ar vis dėlto gali būti laikomas su darbu susijusiu nelaimingu atsitikimu? Todėl verta prisiminti, kaip tokius įvykius traktuoja Darbo kodeksas ir kokios pareigos bei teisės atsiranda darbdaviui ir darbuotojui, jei nelaimė nutinka pakeliui į darbą ar iš jo. Komentuoja darbo teisės ekspertė Brigida Bacienė.

Jei darbuotojas susižeidžia vykdamas į darbą ar grįždamas namo, toks įvykis gali būti pripažintas nelaimingu atsitikimu, susijusiu su darbu. Labai svarbu, kad apie tai būtų kuo greičiau informuotas darbdavys – tai gali padaryti pats darbuotojas arba jo artimieji, jeigu darbuotojas dėl sveikatos būklės pats to padaryti negali.

Gavęs informaciją, darbdavys privalo organizuoti įvykio tyrimą ir sudaryti dvišalę komisiją – paprastai iš darbdavio atstovo ir darbuotojų atstovo darbuotojų saugai ir sveikatai. Tokia komisija sudaroma ir dirba taip pat, kaip ir tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, kai sužalojimas nėra sunkus. Komisija aiškinasi, ar įvykis iš tiesų įvyko pakeliui į darbą ar iš darbo: ar darbuotojas ėjo ar važiavo įprastu, logišku maršrutu, ar tai buvo darbo diena, ar įvykio laikas atitinka darbuotojo darbo grafiką. Apklausiamas nukentėjęs darbuotojas (jeigu jo sveikatos būklė tai leidžia), galimi liudytojai, vertinamos medicininės pažymos ir kitos turimos aplinkybės.

Jeigu nustatoma, kad įvykis atitinka nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo kriterijus, tyrimo rezultatai įforminami N-2 formos aktu. Šis aktas teikiamas Valstybinei darbo inspekcijai (VDI), o pastaroji jį perduoda „Sodrai“. Būtent šis dokumentas tampa pagrindu nukentėjusiam darbuotojui gauti socialines garantijas ir didesnes išmokas nei įprasto laikino nedarbingumo atveju – nuo pirmos dienos ir palankesniu dydžiu.

Praktikoje neretai susikerta darbdavio ir darbuotojo interesai. Darbuotojui įvykio pripažinimas nelaimingu atsitikimu pakeliui į darbą finansiškai naudingas, nes suteikia geresnes socialines garantijas. Tuo tarpu darbdaviai kartais vengia forminti tokius įvykius, nes N-2 akto surašymas reiškia, kad VDI ne tik gaus informaciją apie įvykį, bet ir gali tikrinti, ar darbdavys tinkamai vykdo pareigas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Pavyzdžiui, jei darbuotojas paslysta ir susižaloja prie darbovietės vartų, gali būti vertinama, ar darbdavys pasirūpino, kad teritorija būtų pabarstyta ir saugi.

Kita vertus, jei žmogus paslysta prie namų laiptinės ar prekybos centro, akivaizdu, kad tai nėra darbdavio atsakomybės sritis. Todėl kiekvienas atvejis vertinamas individualiai: svarbu vieta, laikas, maršrutas ir faktinės aplinkybės.

Trumpai tariant, darbdavio pareiga – ne „užmerkti akis“, o tinkamai ištirti įvykį, jį dokumentuoti ir pranešti atsakingoms institucijoms. O darbuotojui svarbu žinoti, kad nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo nėra tik „asmeninė bėda“ – tinkamai įformintas jis gali lemti žymiai geresnę socialinę apsaugą sveikatos sutrikimo atveju.