Užsieniečių teisinės padėties įstatymo reforma 2026 m.: daugiau lankstumo darbuotojams ir didesni reikalavimai darbdaviams

2026 m. gegužės 14 buvo priimti reikšmingi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (UTPĮ) pakeitimai, kurie įsigaliojo etapais – pagrindinė dalis nuostatų taikoma nuo 2026 m. gegužės 22 d., o dalis nuostatų įsigalios nuo 2026 m. lapkričio 1 d.

Įstatymo pakeitimais siekiama į nacionalinę teisę perkelti naujus Europos Sąjungos reikalavimus darbo migracijos srityje, kartu sudaryti palankesnes sąlygas teisėtai dirbantiems užsieniečiams ir užtikrinti didesnį darbo rinkos lankstumą.

Mažesnė užsieniečių priklausomybė nuo vieno darbdavio

Iki šiol Lietuvos migracijos sistema buvo grindžiama gana glaudžiu ryšiu tarp užsieniečio teisės gyventi Lietuvoje ir konkretaus darbdavio. Praktikoje tai neretai reiškė, kad darbo santykių pabaiga, net ir įvykusi be užsieniečio kaltės ar jo valios, sukeldavo ne tik profesinį, bet ir migracinį neapibrėžtumą. Tam tikrais atvejais dėl darbdavio padarytų pažeidimų darbuotojui galėjo kilti rizika netekti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, nors pats darbuotojas jokių teisės aktų reikalavimų nebuvo pažeidęs.

Naujasis reguliavimas grindžiamas principu, kad teisė gyventi valstybėje neturėtų būti neproporcingai susieta su vienu konkrečiu darbdaviu. Todėl užsieniečiams sudaromos platesnės galimybės keisti darbdavį, o tam tikrais atvejais – ir išsaugoti teisėtą statusą Lietuvoje pasibaigus darbo santykiams. Kitaip tariant, darbo netekimas savaime nebeturėtų reikšti būtinybės nedelsiant išvykti iš šalies.

Didesnė profesinės patirties reikšmė

Iki šiol nemažai praktinių sunkumų kildavo tais atvejais, kai užsienietis turėdavo reikšmingos profesinės patirties, tačiau negalėdavo pateikti formalių kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų arba jų pripažinimo procedūros užtrukdavo. Tad, pagal anksčiau galiojusią UTPĮ redakciją, darbdavys, ketinantis įdarbinti užsienietį, privalėjo pasirinkti vieną iš dviejų sąlygų: užsieniečio kvalifikacija turėjo būti susijusi su atliktinu darbu ir užsienietis privalėjo turėti ne mažesnę nei vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius trejus metus, susijusią su darbu, dėl kurio jis kviečiamas, ir antroji sąlyga – užsieniečiui turėjo būti mokamas mėnesinis darbo užmokestis, kuris yra ne mažesnis nei paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis BDU dydis.

Įstatymo pakeitimais daugiau dėmesio skiriama realiai sukauptai profesinei patirčiai. Dabar galima rinktis vieną iš trijų sąlygų – užsieniečio kvalifikacijos, užsieniečio turimos patirties arba įsipareigojimo mokėti darbo užmokestį, kuris yra ne mažesnis nei paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis BDU dydis. Įstatyme išplėstos galimybės kvalifikaciją pagrįsti ne vien formalųjį išsilavinimą patvirtinančiais dokumentais. Tam tikrais atvejais profesinė patirtis gali būti vertinama kaip savarankiškas kvalifikaciją pagrindžiantis kriterijus, ypač kai tai atitinka konkrečiai profesinei veiklai keliamus reikalavimus. Tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose kompetencijos dažnai įgyjamos dirbant praktinį darbą – informacinių technologijų, logistikos, transporto, gamybos ar statybų srityse.

Kaip paaiškino Migracijos departamentas, jei darbdaviai kviečiasi užsieniečius dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais ir leidimo laikinai gyventi prašoma pagal atitinkamą kvalifikacijos sąlygą, jie turėtų rinktis vieną iš trijų dokumentų:

• Europos Sąjungos narės išduotą profesinę vairuotojo kortelę;
• vairuotojo pažymėjimą su įrašytu Europos Sąjungos kodu (95);
• vairuotojo pažymėjimą, kartu nurodant užsieniečio įgytą kategoriją (kategorijas), kurios suteiktų teisę vairuoti atitinkamą transporto priemonę.

 

Pokyčiai studentų įdarbinimo srityje

Pakeistos ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 46 bei 58 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios užsieniečių studentų teisę dirbti. Pagal naują UTPĮ 46 straipsnio 6 dalies redakciją, užsienietis, studijuojantis 1 arba 2 kurse, turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus mokslo ir studijų institucijos nustatytus vasaros atostogų ir studijų laiku numatytos praktikos laikotarpius.

Todėl darbdaviams, planuojantiems įdarbinti studentus iš trečiųjų šalių, svarbu įvertinti ne tik jų turimą leidimą gyventi, bet ir tai, ar konkrečiu atveju nėra taikomi papildomi apribojimai.

Griežtesnis požiūris į darbdavių pažeidimus

Nors dalis reformos orientuota į užsieniečių teisių stiprinimą, darbdavių atžvilgiu įstatymų leidėjas pasirinko griežtesnį reguliavimo modelį. Pagal įstatymo pakeitimus, leidimai laikinai gyventi užsieniečiams nebus išduodami ir keičiami vienerius metus, jeigu darbdavys per pastaruosius metus buvo baustas už:

• nelegalų darbą (Užimtumo įstatymo 56 str., 561 str.);
• nedeklaruotą darbą (Užimtumo įstatymo 58 str.);
• pareigų informuoti valstybės institucijas nevykdymą: bent 2 kartus per pastaruosius metus baustas už užsieniečių įdarbinimo ar informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai į Lietuvą dirbti užsieniečius pažeidimus (Užimtumo įstatymo 57 str.).

Migracijos departamento skelbiamoje informacijoje pažymima, kad vertinamas vienerių metų laikotarpis nuo administracinio nutarimo įsiteisėjimo dienos. Ši taisyklė taikoma pažeidimams, nustatytiems nuo 2026 m. gegužės 22 d. Anksčiau šios datos nustatytiems pažeidimams taikomos prieš tai galiojusios Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatos.

Darbdavio keitimas bei Migracijos departamento informavimas

Pagal naująją Užsieniečių teisinės padėties įstatymo redakciją, reikšmingi pokyčiai numatyti ir UTPĮ 36 straipsnyje, reglamentuojančiame užsieniečių padėtį pasibaigus darbo santykiams. Nuo šiol, nutraukus darbo santykius, tačiau leidimui laikinai gyventi Lietuvoje vis dar galiojant, užsienietis galės kreiptis į Migracijos departamentą dėl darbdavio keitimo. Norėdamas pasinaudoti šia teise, jis privalės per nustatytą terminą pateikti specialios formos pranešimą, kuriuo informuos apie savo ketinimą ieškoti naujo darbdavio ir keisti esamą darbdavį.

Tokiu atveju užsieniečiui suteikiamas nuo 3 iki 6 mėnesių laikotarpis susirasti naują darbdavį.

Jeigu leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu išduotas trumpesniam nei 2 metų laikotarpiui, užsienietis turi:

• per 10 darbo dienų nuo darbo santykių nutraukimo per MIGRIS pateikti pranešimą apie pasibaigusius darbo santykius ir nurodyti ketinimą keisti darbdavį;
• ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo darbo santykių nutraukimo pateikti Migracijos departamentui prašymą dėl darbdavio keitimo.

Jeigu leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu galioja ilgiau nei 2 metus, užsienietis turi:

• per 10 darbo dienų nuo darbo santykių nutraukimo per MIGRIS pateikti pranešimą apie pasibaigusius darbo santykius ir nurodyti ketinimą keisti darbdavį;
• ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo darbo santykių nutraukimo kreiptis į Migracijos departamentą dėl darbdavio keitimo.

 

Nauja įstatymo redakcija taip pat nustato ilgesnį terminą pranešimui apie pasikeitusius duomenis pateikti. Užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų privalo pranešti Migracijos departamentui, jeigu:

1) jis pakeičia ar gauna naujus asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančius dokumentus;

2) pasikeičia jo šeiminė padėtis, kai leidimas laikinai gyventi išduotas šeimos susijungimo pagrindu;

3) pasibaigė jo darbo santykiai, bet jis ketina pasinaudoti šio įstatymo 44 straipsnio 8 dalyje numatyta teise pakeisti darbdavį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte nurodytu pagrindu;

4) jis pateikia prašymą būti priimtas į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą, rezidentūrą arba į doktorantūrą pagal šio įstatymo 46 straipsnio 7 dalį.

Daugiau apsaugos ES mėlynosios kortelės turėtojams

Pakeitimai palietė ir ES mėlynosios kortelės teisinį reguliavimą.

Nuo šiol užsieniečiai, kurie turi mėlynąją kortelę ir yra išdirbę ne mažiau kaip 12 mėnesių, galės keisti darbdavį be atskiro Migracijos departamento leidimo. Anksčiau jie privalėdavo informuoti Migracijos departamentą apie kiekvieną darbdavio pakeitimą.

Naujojoje įstatymo redakcijoje taip pat numatyta, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojai, turintys mėlynąją kortelę, dėl ligos, negalios ar vaiko priežiūros atostogų galės iki 12 mėnesių laikinai neatitikti mėlynosios kortelės išdavimo sąlygų, jei darbo santykiai išliks galiojantys, t. y. nebus nutraukti.

 

Prašymų pateikimo tvarkos pokyčiai

Nuo lapkričio 1 d. keisis prašymų dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje pateikimo tvarka. Nuo šios datos teisėtai Lietuvoje esantys užsienio šalių piliečiai prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi darbo arba studijų pagrindu Migracijos departamentui galės teikti tik tuo atveju, jei turės galiojantį leidimą laikinai gyventi, Lietuvos išduotą nacionalinę vizą, kitos Šengeno ar Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi arba bus atvykę pagal bevizį režimą.

Tačiau užsieniečiai, atvykę į Lietuvą su Šengeno viza ar kitos valstybės nacionaline viza, nuo lapkričio 1 d. nebegalės pateikti prašymo dėl leidimo laikinai gyventi darbo ar studijų pagrindu tiesiogiai Migracijos departamentui. Tokiais atvejais prašymai dėl leidimų gyventi Lietuvoje turės būti teikiami per išorės paslaugų teikėjo „VFS Global“ centrus.