Š. m. balandžio 19 d. Vyriausybė pateikė Seimui Aplinkos ministerijos parengtą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 270 ir 277¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – įstatymo projektas), kuriuo siūloma tikslinti dabartinį didelės žalos aplinkai teisinį reguliavimą. Tokia teisėkūros iniciatyva sveikintina, tačiau ar ji nebus jaunas vynas, supiltas į senus vynmaišius?

Žalos aplinkai masto vertinimas taikant baudžiamąją atsakomybę iki šiol yra nenuoseklus, nes BK žalos dydis yra įtvirtintas kaip vertinamasis požymis nenustatant jokių aiškesnių taikymo kriterijų pačiame įstatyme. Tą yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-489/2020, kurioje konstatavo, kad byloje pagrindinė problema buvo ta, kad žalos požymio motyvavimas yra nenuoseklus ir netgi prieštaringas, teismų sprendimai skiriasi. Teismo nuomone, tai iš esmės patvirtina, kad žalos masto apibrėžties klausimą paliekant spręsti išimtinai tik teismų praktikai kyla problemų dėl priimamų sprendimų teisinių kriterijų aiškumo ir pačios praktikos nuoseklumo, todėl reikalinga pačiame įstatyme įtvirtinti, kas yra laikoma didele žala aplinkos komponentams.

Tačiau Seimui pateiktame įstatymo projekte ši problema nėra išspręsta. Priešingai, yra įtvirtinama dabar egzistuojanti ydinga žalos gamtai masto vertinimo praktika. Projekto 2771 straipsnyje yra įtvirtinama alternatyvi žalos aplinkai apibrėžtis numatant, kad žala aplinkai laikoma didele, kai nustatoma, kad atitinkamam aplinkos elementui (-ams) padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, arba kai į aplinką neteisėtai patenka daugiau kaip 0,1 tonos nuodingųjų arba pavojingųjų cheminių medžiagų arba pavojingųjų cheminių mišinių, arba daugiau kaip 5 tonos pavojingų atliekų, arba daugiau kaip 10 tonų nepavojingų atliekų, arba bendra bet kuriam iš aplinkos elementų padarytos žalos, įvertintos pinigais, suma viršija 400 MGL.

Kitaip tariant, įstatymo projektu siekiama nustatyti baudžiamąją atsakomybę už aplinkai padarytą žalą ne tik tais atvejais, kai padaromas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai (toks reguliavimas atitiktų 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti)) (toliau – Direktyva 2004/35/EB), bet ir už preziumuojamą žalą pagal nuodingųjų ar pavojingų cheminių medžiagų išleidimo į aplinką faktą, nesiejant jo su jo neigiamu poveikiu aplinkai, sąlygojančiu aplinkos elemento ir (ar) funkcijos pablogėjimą (materialųjį pokytį).

Tokia baudžiamąją atsakomybę užtraukiančios žalos aplinkai apibrėžtis ta apimtimi, kiek ji siejama tik su tam tikro kiekio pavojingų medžiagų patekimo į aplinką faktu, nesiejant su reikšmingu neigiamu poveikiu aplinkai, nepagrįstai išplečia baudžiamosios atsakomybės taikymą ir patvirtina iki šiol galiojančią ydingą žalos gamtai nustatymo sampratą, įtvirtintą dar 2002 m. Aplinkos ministerijos patvirtintoje Žalos aplinkai nustatymo metodikoje (toliau – Metodika).

Aplinkos ministerijos teisėkūros iniciatyva dėl BK 270 straipsnyje įtvirtintos „didelės žalos aplinkai“ nauja apibrėžtimi yra, viena vertus, siekiama ne tik suderinti dabartinį šiame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties teisinį reguliavimą, atitinkantį Direktyvą 2004/35/EB (tą jau seniai reikėjo padaryti), o, kita vertus, šį reguliavimą ir paneigti – per nustatytus naujus (alternatyvius) didelės žalos aplinkai požymius (žalos aplinkai apibrėžtį per atliekų kiekio į aplinką išleidimą ar jos piniginę išraišką). BK 270 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali (reikalaujanti nustatyti neigiamus padarinius), tačiau BK įstatymo projekte nustatyti alternatyvūs požymiai (didelės žalos aplinkai apibrėžtis per atliekų kiekio išleidimą ar piniginę išraišką) yra formalūs, nereikalaujantys neigiamų padarinių atsiradimo.

Teismų praktika: žala gamtai negali būti tapatinama su teršalų patekimo į aplinką faktu
Teismų praktikoje žalos aplinkai faktas baudžiamosios teisės prasme apibrėžtas kaip materialus faktas (materialios nusikaltimo sudėties būtinasis požymis). Būtinas BK 270 straipsnio 2 dalyje nustatyto apysunkio nusikaltimo objektyviosios pusės elementas yra realūs padariniai, kas suponuoja ne tik realios žalos įvertinimą, bet ir būtinybę nustatyti konkretų aplinkos komponentą, kuriam žala padaryta. Didelė žala padaroma tada, kai valstybės specialiai saugomas objektas visiškai sunaikinamas arba smarkiai apgadinamas, arba jam padaroma didelių materialinių nuostolių. Tai yra vertinamasis nusikaltimo požymis, kurio turinys atskleidžiamas, vertinant konkrečias faktines bylos aplinkybes. Tą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-693/2015.

Šiuo metu vis dar galioja Metodika, kuri įtvirtina žalos aplinkai fakto nustatymą taikant teorinius kiekybinius parametrus pasitelkiant į aplinką patekusių teršalų faktą bei jų kiekius. Tačiau akivaizdu, kad Metodika yra visiškai netinkamas teisinis instrumentas nustatyti realios žalos, kaip BK 270 straipsnyje nustatytos nusikaltimo sudėties, privalomą elementą. Deja, įstatymo projektu, jei Seimas jį priimtų, būtų įteisinti alternatyvūs (Direktyvai 2004/35/EB prieštaraujantys) didelės žalos aplinkai požymiai, o kartu ir didelės žalos aplinkai nustatymas tiesiog konstatavus į ją patekusių teršalų faktą.

BK siūlomi pakeitimai prieštarauja žalos aplinkai apibrėžčiai pagal ES teisę
Pagal Direktyvą 2004/35/EB „žala aplinkai“ – tai tiesioginis arba netiesioginis išmatuojamas (įvertinamas) neigiamas aplinkos elemento pasikeitimas arba išmatuojamas aplinkos elemento susijusios savybės, funkcijos pablogėjimas. Tokia žalos sąvoka remiamasi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje, kurioje aiškiai atribojamas teršalų išmetimas nuo realios žalos aplinkai. Galėjimas sukelti taršą ipso facto nereiškia aplinkai padarytos didelės žalos (reikšmingo neigiamo pokyčio). ESTT nagrinėtoje byloje Bosphorus Queen Shipping Ltd Corp. Prieš Rajavartiolaitos generalinis advokatas Nilsʼas Whalʼas yra nurodęs, kad nereikėtų pamiršti, kad „tarša“ ir „žala“ yra dvi skirtingos sąvokos. Atsižvelgiant į aplinkybes, didelis užteršimas gali (arba ne) padaryti didelę žalą (kelti grėsmę, kad gali būti padaryta tokia žala) konkretiems interesams ir objektams. Kitaip tariant, ryšys tarp šių aspektų nėra savaiminis, jis turi būti nustatytas ir įrodytas. Žalos pavojaus lygis neturėtų būti nustatytas abstrakčiai. ESTT savo sprendime Túrkevei Tejtermelő Kft., C-129/16, pažymėjo, kad tarša pati savaime nėra žala aplinkai ir vien tik taršos fakto nepakanka įrodinėjant žalą.

Europos Komisija 2021 m. gruodžio 15 d. pateikė pasiūlymą (toliau – 2021-12-15 Europos Komisijos pasiūlymas) atnaujinti 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (toliau – Nusikaltimų aplinkai direktyva)[i]. Europos Komisijos pranešimo „Gairės dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti)“ 2 straipsnyje apibrėžto termino „žala aplinkai“ bendro supratimo“ išskiriami keturi žalos elementai: (1) poveikis gamtos ištekliams ir jų savybėms (funkcijoms), (2) neigiami pokyčiai ir sutrikdymai; (3) neigiamo poveikio mastas, t. y. poveikio išmatuojamumas; (4) poveikio atsiradimo būdas – tiesioginis arba netiesioginis. Europos Komisija, įvertinusi Nusikaltimų aplinkai direktyvą, nustatė, kad Europos Sąjungoje sėkmingai išaiškintų nusikalstamų veikų aplinkai skaičius per 10 metų buvo nedidelis. 2021-12-15 Europos Komisijos pasiūlyme yra siūloma aiškiau apibrėžti neaiškias Nusikaltimų aplinkai direktyvos sąvokas (pvz., sąvoką „didelė žala“) arba, alternatyviai, apskritai atsisakyti šio požymio[ii], o kartu su juo ir neatsiejamai susijusios nusikaltimo sudėties, t. y. dekriminalizuoti šias veikas.

Taigi įstatymo projekte formuluojama BK 270 straipsnio nusikaltimo sudėtis yra prieštaringa (nenuosekli), joje siūlomi įtvirtinti alternatyvūs požymiai yra vienas kitą neigiantys. Todėl, jei įstatymo projektas būtų priimtas, jis sukurtų contradictio in objecto (prieštaravimo apibrėžime) situaciją. Toks reguliavimas suteiktų pagrindą suabejoti, ar BK 270 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis, iš tiesų, yra materiali? Taip pat būtų atverta Pandoros skrynia įstatymo projekte įtvirtintą reguliavimą interpretuoti įvairiai, pažeidžiant teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus.

Įstatymo projektą neigiamai įvertino ir Teisingumo ministerija, nurodydama, kad, jį vertinant, atsižvelgtina į tai, kad būtent pavojingi nusikaltimo sudėties padariniai ir yra esminis nusikaltimo sudėties požymis, kuriuo pasireiškia tokių sistemingų pažeidimų (kurie atskirai būtų vertinami kaip administraciniai nusižengimai ir neužtrauktų baudžiamosios atsakomybės) pavojingumo pobūdis ir dėl kurių tokie administraciniai nusižengimai (jų visuma) pripažįstama baudžiamojo įstatymo reguliavimo srities objektu. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti tokio požiūrio ir BK 270 straipsnio 1 dalyje kriminalizuoti sistemingus pažeidimus, kai jie didelės žalos aplinkos elementams nesukelia, t. y. iš esmės kriminalizuoti tiesiog sistemingus (tris ar daugiau) administracinius nusižengimus, nesukeliančius jokios žalos aplinkai. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu siūlomi pakeitimai kvestionuotini proporcingumo ir ultima ratio konstitucinių principų kontekste[iii].

Parengė advokatų kontoros „Glimstedt” partneris, advokatas Linas Sesickas

[i] Prieiga per internetą – https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52021PC0851&from=EN.

[ii] Jame yra apibrėžtas Nusikaltimų aplinkai direktyvos poveikio vertinimo 2 tikslas – gerinti tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo veiksmingumą, patikslinant arba pašalinant neaiškias sąvokas, vartojamas apibrėžiant nusikaltimus aplinkai, ir išvardintos šio tikslo realizavimo galimybės:

• 2a galimybė. Tiksliau apibrėžti neaiškias direktyvos sąvokas (pvz., sąvoką „didelė žala“).
• 2b galimybė. Pašalinti neaiškias sąvokas, pavyzdžiui, sąvoką „didelė žala“, įskaitant rizikingo elgesio kriminalizavimą (pavojaus sukėlimo pripažinimas nusikaltimu).
• 2c galimybė. 2a ir 2b galimybių derinys.

[Šaltinis: 2021-12-15 Europos Komisijos pasiūlymo 12 lapas].

[iii] Prieiga per internetą – 23-2358 Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 ir 277¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (lrs.lt).