Dirbtinis intelektas (DI) šiandien tampa vis dažnesniu pagalbiniu įrankiu daugybėje sričių. Švietimo sektorius nėra išimtis. Edukacinių technologijų („EdTech“) startuoliai kuria įvairius mokymosi procesą galinčius palengvinti sprendimus. Šie sprendimai apima individualizuotą mokymą – jis pritaikomas prie kiekvieno moksleivio poreikių, mokymo procesas sužaidybinamas, kad būtų įtraukesnis. DI įrankiai taip pat gali padėti automatizuoti kai kuriuos vertinimo procesus, analizuoti moksleivių ar studentų pažangą, identifikuoti jų stipriąsias ir silpnąsias puses – taip optimizuoti patį mokymosi procesą. Vis daugiau ugdymo įstaigų glaudžiai bendradarbiauja su „EdTech“ įmonėmis (pavyzdžiui, dalyvauja EdTech centro platformoje), kad išbandytų naujus technologinius sprendimus.

Taigi, DI technologijų potencialas švietimo srityje yra itin didelis ir ilgainiui gali visapusiškai transformuoti švietimo procesą. Ar DI naudojimas švietime yra kažkaip reguliuojamas?

DI teisinis reguliavimas švietimo procese

Neseniai įsigaliojęs Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2024/1689 (geriau žinomas kaip DI aktas) yra pirmasis pasaulyje susistemintų privalomų taisyklių rinkinys, reguliuojantis DI sistemų kūrimą bei naudojimą. DI aktas DI sistemas pagal jų keliamas rizikas suskirsto į kategorijas, vienas jų apskritai uždrausdamas, o kitas priskirdamas aukštos rizikos kategorijai ir jų tiekėjams nustatydamas daugybę pareigų, skirtų šioms rizikoms suvaldyti bei užtikrinti kuo saugesnį atitinkamos technologijos naudojimą.

Atsižvelgiant į tai, kad švietimas visuomenės gyvenime užima itin svarbų ir jautrų vaidmenį, DI aktas tam tikra apimtimi reguliuoja DI sistemų naudojimą ir šioje srityje. DI akte pripažįstama, jog DI sistemų diegimas švietimo srityje yra svarbus kokybiškam skaitmeniniam švietimui ir mokymui skatinti, tačiau išskiriama, kad kai kurios DI sistemos, naudojamos priimant asmenį į švietimo įstaigas, vertinant mokymosi rezultatus ar stebint draudžiamą elgesį per testus, gali nulemti asmens tolesnį mokymosi kelią ir daryti reikšmingą įtaką jo gyvenimui. Dėl šios priežasties tokios DI sistemos laikomos aukštos rizikos DI sistemomis.

DI sistema, automatizuojanti mokinių ar studentų vertinimą, gali atrodyti naudinga, bet kyla esminių klausimų: kas ją kontroliuoja? Kokiais duomenimis remiasi ši sistema? Ar sistema gali būti šališka? Kas atsakys už klaidingus vertinimus? Kadangi tokie sprendimai gali turėti didelį poveikį asmenų ateičiai, DI aktas reikalauja, kad didelės rizikos DI sistemos būtų kruopščiai vertinamos, reguliariai prižiūrimos, kad būtų išvengta šališkumo ar netikslumų.

Remiantis DI aktu, tam tikros švietimo bei profesinio mokymo srityse naudojamos DI sistemos bus priskiriamos aukštos rizikos sistemoms, pavyzdžiui:

• DI sistemos, skirtos naudoti siekiant nustatyti fizinių asmenų teisę būti svarstomiems dėl priėmimo į švietimo įstaigas.
• DI sistemos, skirtos mokymosi rezultatams vertinti.
• DI sistemos, skirtos įvertinti tinkamą švietimo lygį, kurį asmuo gaus ar galės gauti.
• DI sistemos, skirtos stebėti ar nustatyti draudžiamą mokinių / studentų elgesį per testus.

Norint tokius sprendimus pateikti rinkai, „EdTech“ kūrėjams teks įvykdyti nemažai pareigų, pvz., užtikrinti duomenų kokybę, turėti kokybės užtikrinimo sistemą, parengti privalomą dokumentaciją, deklaruoti ES atitiktį ir kt. Nors DI įrankiai gali tam tikrus darbus atlikti savarankiškai, DI aktas numato, kad didelių rizikų sistemos negali veikti be žmogaus priežiūros (angl. human in the loop principas). Švietime tai reiškia, kad DI negali visiškai pakeisti mokytojo ar dėstytojo; turi būti užtikrinta galimybė žmogui įsikišti, eliminuoti netinkamus DI sistemos rezultatus.

Galiausiai, reikia nepamiršti ir BDAR (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) aspektų. Visi „EdTech“ sprendimai, apdorojantys mokinių ar studentų asmens duomenis (pavyzdžiui, pažymius, elgesio vertinimą), turi atitikti duomenų apsaugos reikalavimus ir užtikrinti, kad tokie duomenys yra tvarkomi teisėtai bei saugiai.

Balanso paieškos bei rizikų suvaldymas

DI technologija turi potenciją iš esmės transformuoti žmonių gyvenimus; ne išimtis ir švietimo sritis. „EdTech“ sprendimai gali sumažinti tokias tradicines problemas kaip vienodi mokymo metodai skirtingo lygio mokiniams ar studentams, tačiau didesnis technologijų įtraukimas kelia ir filosofinių, ir praktinių klausimų: ar visiškai automatizuotas vertinimas padeda mokiniams ugdyti kritinį mąstymą? Kaip užtikrinti, kad DI nesukurtų naujų nelygybės formų?

Neteisingas ar netikslus DI sistemos rezultatas, lemiantis priėmimą į studijų programą ar vertinant moksleivio pasiekimus, gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių. Būtent dėl to tam tikros DI technologijos švietime laikomos aukštos rizikos, o jų kūrėjams, tiekėjams bei naudotojams tenka griežti reikalavimai. Kiekvienas DI sprendimas švietimo procese turėtų būti gerai įvertintas, pradedant pačia būtinybe jį diegti ir baigiant detaliu rizikų valdymo planu bei atitiktimi taikytinam reguliavimui.

Parengė: teisininkė, advokato padėjėja Gabrielė Šapkauskaitė ir vyresnysis teisininkas, advokatas Ovidijus Speičys.