Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir Statistikos departamento duomenimis, 2024 m. daugiau kaip 1,3 mln. lietuvių (Lietuvos Respublikos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų) gyveno už Lietuvos ribų. Nors dėl objektyvių priežasčių nėra viešai pasiekiamų duomenų, kiek lietuvių turi du ar daugiau pasų, Migracijos departamento duomenimis, 2023 m. daugiau kaip 10 tūkstančių lietuvių turėjo dvigubą pilietybę, kuri buvo iki galo įforminta ir įregistruota.
Kadangi kitos valstybės nesuteikia Lietuvai informacijos apie LR piliečiams suteiktą kitos valstybės pilietybę, kai kitoje valstybėje leidžiama turėti daugybinę pilietybę, Lietuva apie Jūsų kitos valstybės pilietybę gali sužinoti tik kitais būdais. Pavyzdžiui, gyvenant užsienyje Jums gali prireikti atlikti notarinius veiksmus arba pakeisti Lietuvos piliečio pasą per LR ambasadą užsienyje. Tai reikštų, kad Jūs būtumėte priversti pateikti informaciją ir dokumentus, pagrindžiančius Jūsų teisėtą buvimą toje valstybėje, kurioje yra ambasada. Taip pat, atvykus į Lietuvą pagal bevizį režimą su kitos valstybės pasu, informacija apie Jūsų gautą kitos valstybės pilietybę gali paaiškėti tiek pasienio kontrolės punkte, tiek tvarkant dokumentus metrikacijos skyriuje, Migracijos departamente ar kitose valstybės įstaigose.
Pilietybė – ne tik formalumas
Kadangi pilietybė – tai ne tik formalus dalykas, bet ir ypatingas santykis tarp asmens ir valstybės, nevertėtų ieškoti būdų apeiti įstatymo reikalavimus ar bandyti „slapta“ ir neteisėtai išsaugoti dvigubą pilietybę. Pilietybės klausimas pirmiausia susijęs su Jūsų įsipareigojimais ir teisėmis.
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas nustato, kad Lietuvos Respublikos pilietybė – tai asmens nuolatinis teisinis ryšys su Lietuvos Respublika, grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pareigomis.
Svarbu pabrėžti, kad Lietuvos valstybė asmenį, kuris kartu turi Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę, laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu. Kitos valstybės pilietybės turėjimas neatleidžia asmens nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų piliečio pareigų.
Primename, kad, pagal bendrąją tvarką, Lietuvoje daugybinė pilietybė yra neleidžiama. Tačiau įstatymo nustatytais išimtiniais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jei atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
Kada galima turėti dvigubą pilietybę?
-
Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
-
yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.;
-
yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.;
-
yra ištremto arba išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. asmens palikuonis;
-
sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu, savaime įgijo tos valstybės pilietybę;
-
įvaikintas LR piliečio iki jam sukako 18 metų;
-
įvaikintas kitos valstybės piliečio iki 18 metų, dėl to įgijo kitos valstybės pilietybę;
-
įgijo LR pilietybę išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
-
išsaugojo ar atgavo LR pilietybę dėl ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;
-
įgijo LR pilietybę turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvoje;
-
gimdamas įgijo LR pilietybę, o kitos valstybės pilietybę – iki 18 metų, ne gimimo metu.
Privaloma pranešti apie įgytą pilietybę
Asmuo, kuris įgyja kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo pilietybės įgijimo dienos pranešti apie tai Lietuvos Migracijos departamentui tiek elektroniniu būdu, tiek asmeniškai.
Svarbu pabrėžti, kad prieš teikdami pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę, turite įsitikinti, ar turite teisę turėti dvigubą pilietybę ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Jei neatitinkate minėtų reikalavimų, Migracijos departamentas gali panaikinti Jūsų LR pilietybę.
Sprendimas priimamas per 6 mėnesius, ir:
-
patvirtinama teisė turėti dvigubą pilietybę, arba
-
panaikinama LR pilietybė.
Neturint teisės į dvigubą pilietybę
Net jei neturite pagrindo turėti dvigubą pilietybę, tačiau planuojate susieti gyvenimą su Lietuva, galite kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi. Jis gali būti išduotas lietuvių kilmės asmenims ir jų šeimos nariams.
Šeimos nariai privalo pateikti prašymą per 3 mėnesius nuo atvykimo į Lietuvą kartu su lietuvių kilmės asmeniu. Kitu atveju jiems išduodamas leidimas laikinai gyventi 2–3 metams, vėliau jį galima pratęsti.
Dokumentų paruošimas ir atsakomybė
Svarbu pabrėžti, kad net ir turint teisę į dvigubą pilietybę, piliečiui tenka pareiga įrodyti, jog jis turi visus reikalingus dokumentus. Rekomenduojama iš anksto pasiruošti – surinkti dokumentus, esant reikalui – kreiptis į archyvus ar kitas institucijas.
Nepranešimas apie kitos valstybės pilietybę užtraukia baudą nuo 300 iki 850 EUR.
Kokias teises galima prarasti?
Netekus LR pilietybės, galite prarasti teisę į žemės nuosavybę, dalyvavimą pilietiniuose ir politiniuose procesuose bei kitas LR piliečiams priklausančias teises.
Tad prieš priimdami sprendimus, atlikite išsamią analizę. Dviguba pilietybė gali būti naudinga ir Jūsų vaikams, jei ji jiems buvo suteikta gimimo metu arba iki 18 metų.
Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ migracijos teisės ekspertė Kseniya Veličkienė.
