Kaip jau minėta 2024 m. birželio 4 d. publikacijoje[1], teismų praktikoje imamasi griežčiau žiūrėti į rangovams keliamų kvalifikacijos reikalavimų būti savarankiškai atlikus pirkimo sąlygose nurodytus darbus atitikties vertinimą.
Tą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) 2024 m. liepos 18 d. nutartyje[2] suformuota praktika rangovams keliamo kvalifikacijos reikalavimo turėti patirties savarankiškai atliekant į perkamus panašius rangos darbus taikymo klausimu.
Byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar statinio statybos rangovas, savo vardu ir atsakomybe įvykdęs darbų sutartį ir dalies šios sutarties vykdymui pasitelkęs trečiuosius asmenis (darbininkus), statybų teisinio reglamentavimo prasme gali būti laikomas savarankiškai atlikusiu tokios sutarties objektu esančius darbus.
Be to, byloje buvo sprendžiama, ar pats darbininkų neturintis ir ryšių su faktiškai darbus atlikusiais subjektais neįvardinęs tiekėjas perkančiajai organizacijai nepateikė melagingos informacijos.
LAT pozicija griežta: kitus subjektus pasitelkęs, bet ryšių su jais nedeklaravęs ir jų atliktus darbus sau „prisiskyręs“ tiekėjas pripažintinas kvalifikacijos reikalavimo neatitinkančiu ir pateikusiu melagingą informaciją.
Ginčo kontekstas
Ieškiniu buvo reikalaujama pripažinti, kad viešojo pirkimo laimėtojas pateikė melagingą informaciją ir dėl to buvo nepagrįstai pripažintas laimėjusiu konkursą.
Pasak ieškovo, pirkimą laimėjęs tiekėjas pasiūlyme deklaravo melagingą savo jėgomis atliktų statybos darbų vertę – į ją įtraukė neišviešintų subrangovų atliktų darbų apimtį.
Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus atmetė, nurodydamas, kad savarankiškai atliktų statybos rangos darbų vertę pirkimo laimėtojas įrodė ne tik savo deklaracija, bet ir užsakovo pažyma bei paaiškinimais, todėl pakanka juos laikyti pagrįstais.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas pakeitė sprendimą bei panaikino perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pirkimo laimėtojo nustatymo, nurodydamas, kad pirkimo laimėtojas neįrodė, jog savarankiškai atliko reikalaujamo dydžio rangos darbus.
Pasak apeliacinio teismo, laimėtojas neturėjo statybininkų, galinčių tokio masto darbus atlikti savo jėgomis, todėl negalėjo deklaruoti reikalautos patirties. Tačiau teismas nusprendė, jog melagingos informacijos pateikimo pasekmių (pavyzdžiui, pašalinimo iš pirkimo ar tiekėjų sąrašo) taikyti nereikėtų, nes laimėtojas galėjo klysti „ne sąmoningai“.
LAT konstatavo, kad kvalifikacijos reikalavimas turėti patirties savarankiškai atliekant darbus reiškia, jog turi būti vertinami būtent paties tiekėjo faktiškai atlikti statybos darbai (apimtis, vertė, kiekiai). Jei tiekėjas remiasi sutartimi, kurią vykdė su kitais ūkio subjektais, jis privalo išskirti savarankiškai atliktų darbų dalį (verčių atžvilgiu).
Trečiųjų asmenų pagalba atliktus darbus galima „prisiskirti“ tik tada, kai jie išviešinami
LAT priminė ankstesnę praktiką, kurioje teigiama, kad jei tiekėjas nori atitikti kvalifikacijos reikalavimą remdamasis trečiuoju asmeniu, tas trečiasis asmuo turi būti iš anksto išviešintas pasiūlyme. Tai galioja nepriklausomai nuo to, ar trečiasis asmuo veikia kaip subrangovas ar kitu teisiniu pagrindu.
Jei pirkimo sąlygos reikalauja, kad tiekėjas turėtų patirties būtent savarankiškai vykdant darbus, jis privalo aiškiai nurodyti, kiek ir kokių darbų jis atliko savo jėgomis.
„Savo jėgomis“ reiškia, kad įmonė turėjo personalo, žmogiškųjų ar kitokių išteklių, faktiškai atlikusių darbus. Jei to personalo nėra, o darbus iš esmės atlieka kiti ūkio subjektai, tiekėjo turima praktika apima tik jam pačiam priskirtiną dalį.
Kaip įrodyti, kad darbus atlikote patys?
Tai gali būti įrodyta:
- Užsakovo (projekto savininko) pažymomis;
- Subtiekėjų arba partnerių faktiškai atliktų darbų lentelėmis;
- Atliktų darbų pažymomis, aktais, sąskaitomis faktūromis;
- Statybos užbaigimo aktais, statybos darbų žurnalo įrašais ir pan.
Tačiau visi šie dokumentai turi ne tik patvirtinti darbų atlikimą, bet ir kad būtent tiekėjas juos atliko. Jei per socialinio draudimo duomenis ar kitus šaltinius nustatoma, jog tiekėjas, deklaruojantis savo atliktus darbus, apskritai neturėjo statybininkų, kyla klausimas dėl jo veiklos realumo.
Statybos teisinis reglamentavimas ≠ viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas
Byloje pirkimo laimėtojas bandė argumentuoti, esą jis atitiko statybos reglamentavimą, todėl darbus galima laikyti atliktais jo paties. LAT tokią poziciją atmetė. Viešųjų pirkimų tikslas – užtikrinti skaidrumą ir nustatyti, kas faktiškai turi reikiamą patirtį. Dėl to „savarankiškai atliktų darbų“ reikalavimas aiškinamas ne pagal statybos įstatymą, o pagal viešųjų pirkimų nuostatas.
Melaginga informacija: kada?
Melaginga informacija – tai ne vien sąmoningas sukčiavimas, bet gali būti pripažinta ir esant itin aplaidžiams, nerūpestingiems tiekėjo veiksmams. Jei paaiškėja, kad pasiūlyme pateikta informacija apie tiekėjo pajėgumus prieštarauja objektyviai tikrovei, laikoma, kad jis pateikė melagingą informaciją. Tokiu atveju gali būti taikomos griežtos sankcijos: tiekėjas gali būti pašalinamas iš pirkimo, o jo pasiūlymas atmetamas. Be to, gali būti svarstoma galimybė jį įtraukti į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.
Nagrinėjamu atveju LAT konstatavo, kad:
- Pirkimo laimėtojas, neturėdamas reikiamo personalo ir nedeklaravęs tų, kurie faktiškai atliko darbus, klaidino perkančiąją organizaciją;
- Pateikdamas užsakovo pažymas ir kitas deklaracijas, jis teigė, kad visus darbus atliko savo jėgomis;
- Bylos duomenys parodė, kad realiai turėjo būti pasitelkta neatskleistų trečiųjų asmenų darbininkų pagalba, todėl kvalifikacija negali būti vertinama kaip atitinkanti pirkimo sąlygas.
LAT šią situaciją įvertino kaip melagingos informacijos pateikimą. Nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad laimėtojas galbūt klydo nesąmoningai, kasacinis teismas konstatavo, jog tai nepaneigia melagingos informacijos fakto, o siekiant skaidrumo viešųjų pirkimų srityje reikalinga griežta pozicija.
Publikaciją parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris, advokatas dr. Feliksas Miliutis.
[1] F. Miliutis, Rangos darbų viešieji pirkimai: grįsti apyvartos reikalavimų subrangovų atliktų darbų verte nebegalima?
[2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-381/2024.
[3] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-381/2024, 45 paragrafas.
[4] Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 33, 39–41, 46 punktus; 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-378/2022 61 punktą.
[5] Žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 67 punktą.
[6] https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/mp/Statybos_darbu_gaires_2023-07-31.pdf.
[7] F. Miliutis „Ar galima meluoti viešuosiuose pirkimuose: pamokos rangos darbų organizatoriams“.
