Europos Žmogaus Teisių Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad valstybės turi pozityvią pareigą, o ne teisę įstatymu išspręsti ne tik praktinius šeimų gyvenimo klausimus, bet ir pripažinti šeimyninį gyvenimą gyvenančius nesusituokusius partnerius kaip šeimą. Toks pripažinimas turi ypatingą svarbą asmenų, sukūrusių šeimą, asmeniniam ir socialiniam identitetui, užtikrina šių asmenų orumą [1].

Visuomenės dėmesio centre dar ilgai išliks neabejotinai istorinis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimas, kuriuo prieštaraujančiu Konstitucijai Konstitucinis Teismas pripažino:

• Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatą, nustatančią, jog partnerystę galima sudaryti tik tarp skirtingų lyčių asmenų [2];

• Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 28 straipsnio nuostatą, pagal kurią CK trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro asmenų gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento.

Pastaruoju atveju nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo teisės aktų registre momento įsigaliojo ir gali būti taikomos CK normos, reguliuojančios bendrą gyvenimą nesusituokus.

Konstitucinio Teismo nutarimo turinys

Be kita ko, pripažinęs minėtas nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai, Konstitucinis Teismas nutarime pašalindamas žemesnės galios teisės aktų spragą pažymėjo, kad tol, kol įstatymų leidėjas nėra nustatęs partnerystės įregistravimo tvarkos, asmenų teisė į partnerystę (jos registravimą) gali būti įgyvendinama kreipiantis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.

Grįsdamas būtinumą nacionalinėje teisinėje sistemoje įtvirtinti alternatyvią santuokai šeimos formą – partnerystę – Konstitucinis Teismas ne kartą akcentavo, jog konstitucinė šeimos samprata neapribojama tik santuokos pagrindu sukurtais santykiais ir tik tokiais santykiais, kurie egzistuoja tarp moters ir vyro.

Šiuo požiūriu svarbu tai, kad Konstitucinis Teismas nutarė, jog ne tik turėtų būti sudaryta galimybė vienos lyties asmenims įteisinti partnerystę, bet taip pat šių asmenų bendram gyvenimui nesusituokus turi būti suteikta adekvati teisinė apsauga, apimanti ne tik turtinius, bet ir kitus, neatsiejamus nuo poros bendro gyvenimo aspektus, kaip mokesčiai, teisės ir pareigos vaikams, draudimas, socialinė apsauga, paveldėjimas, migracija ir kt. Pasak Konstitucinio Teismo, toks teisinis reglamentavimas turi būti įtvirtinamas tik įstatymo galios teisės akte.

Istatymų leidėjo pareiga išlieka

Taigi, nepriklausomai nuo to, kad Konstituciniam Teismui priėmus komentuojamą nutarimą, įsigaliojo CK normos, reguliuojančios bendrą gyvenimą nesusituokus, įstatymų leidėjo pareiga atskiru įstatymu sureguliuoti partnerystės įregistravimo tvarką bei partnerių teisinę apsaugą nutarime aiškiai išskirtomis kryptimis išlieka.

Pažymėtina, kad šiuo metu Seime svarstomos dvi iniciatyvos, turinčios sureguliuoti ne tik skirtingų, bet ir tos pačios lyties asmenų partnerystę, – Civilinės sąjungos įstatymas, kurį nuo galutinio priėmimo etapo skiria vienas Seimo narių balsavimas, bei Artimojo ryšio įstatymas, kuris susiaurintų Konstitucinio Teismo nutarime nurodomų turimų užtikrinti partnerystę sudariusių asmenų teisinių garantijų apimtį ir kurį priėmus, tikėtina, būtų vykdoma šio teisės akto konstitucinė patikra.

Kaip minėta, tol, kol įstatymų leidėjas nepriims atitinkamo įstatymo, numatančio partnerystės registravimo ir reguliavimo tvarką, partnerystė turi būti registruojama teismine tvarka. Šiuo aspektu gausu diskusijų ir nežinomybės.

Nors CK trečiosios knygos XV skyriaus normos, kurioms įsigalioti reikia įstatymo, nustatančio partnerystės registravimo tvarką, įsigaliojimo, suponuoja kriterijus, kuriais vadovaujantis turėtų būti sprendžiama dėl galimybės sudaryti partnerystę, – tai bendras gyvenimas ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravus santuokos bei tikslas sukurti šeiminius santykius, be kita ko, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad partnerystė – santuokos analogija, todėl asmenims, norintiems sudaryti partnerystę, keliami tokie patys reikalavimai, kaip ir sutuoktiniams.

Vis tik aiškumo dėl Konstitucinio Teismo nutarimo praktinio įgyvendinimo trūksta: teisininkų bendruomenėje diskutuojama, kokius konkrečius dokumentus reikėtų pateikti teismui ir kokia teismine tvarka asmenų bendras gyvenimas nesusituokus turėtų būti įteisinamas.

Laikinas teisminis mechanizmas

(toliau visas tekstas paliekamas originalus, įskaitant išnašas ir autoriaus eilutę apačioje)

[1] Europos Žmogaus Teisių Teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Przybyszewska ir kiti prieš Lenkiją, peticijos Nr. 11454/17.
[2] CK 3.229 straipsnis nustato, kad CK XV skyriaus „Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos“ normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius.
[3] CK 2.18 straipsnis nustato, kad valstybė privalomai registruoja šiuos civilinės būklės aktus: partnerystę (9 punktas).

Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkės dr. Dovilė Murauskienė ir Deimantė Mecelytė