Arbitražo sprendimų vykdymas ir CMR: ką akcentuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas?

Vienas esminių tarptautinio arbitražo proceso privalumų – santykinai paprastas pergalę arbitraže pasiekusios šalies galutinio sprendimo vykdymas. Arbitražo teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus sprendimą, bylą laimėjusi šalis turi teisę kreiptis į kompetentingą teismą toje valstybėje, kurioje skolininkas turi turto, su prašymu pripažinti šį sprendimą ir leisti jį vykdyti. Šis teismas neturi teisės peržiūrėti arbitražo bylos esmės ir gali atsisakyti vykdyti sprendimą tik labai ribotais atvejais (pvz., pažeidus šalių procesinį lygiateisiškumą). Tuo tarpu bylą pralaimėjusi šalis valstybėje, kurioje buvo priimtas arbitražo sprendimas, gali kreiptis į teismą dėl sprendimo panaikinimo.

Naujoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis, Nr. e3K-3-178-823/2023) buvo išaiškinta, kas nutinka, kai skolininkas skundžia arbitražo sprendimą (inicijuoja jo panaikinimo bylą arbitražo vietoje) ir tuo pat metu prašo kitoje valstybėje (t. y. ten, kur siekiama pripažinti ir vykdyti sprendimą) sustabdyti sprendimo vykdymo procesą. LAT taip pat pasisakė dėl arbitražinių išlygų galiojimo, kai šalis sieja tarptautinio krovinio vežimo santykiai, reglamentuojami Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR).

Procesas dėl arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo – stabdomas išimtiniais atvejais

Byloje nagrinėtoje situacijoje šalys buvo sudariusios tarptautinio krovinio vežimo sutartį, kurioje atsakomybę už prarastą krovinį prisiėmė vežėjas (Lietuvos įmonė). Užsakovas (Rusijos bendrovė) kreipėsi į arbitražą dėl nuostolių atlyginimo, o arbitražas priteisė nuostolius iš vežėjo. Tuomet užsakovas kreipėsi į Lietuvos teismą, siekdamas arbitražo sprendimą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje. Teismui patenkinus šį prašymą, vežėjas tai apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir arbitražo vietos valstybėje inicijavo arbitražo sprendimo panaikinimo procesą. Vežėjas taip pat prašė LAT sustabdyti bylą dėl sprendimo vykdymo, kol nepaaiškės, ar sprendimas nebus panaikintas.

• LAT pabrėžė, jog arbitražo teismo sprendimai įprastai privalomi nuo priėmimo. Kai prašoma stabdyti procesą dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo, teismas privalo įvertinti, ar stabdymas nebus labiau žalingas šalių interesams, ar prašymas dėl panaikinimo pateiktas gera valia, ar yra realių požymių, kad toks prašymas bus patenkintas, ir ar bylą sustabdžius nebus nepagrįstai vilkinamas arbitražo sprendimo vykdymas.
• LAT atsisakė stabdyti bylą, nes vežėjas nepateikė įtikinamų argumentų, leidžiančių manyti, kad prašymas panaikinti arbitražo sprendimą bus patenkintas. Be to, į teismą dėl panaikinimo kreiptasi tik po 5 mėnesių (kai jau prasidėjo pripažinimo ir vykdymo procesas Lietuvoje). Galiausiai teismas nurodė, kad pripažinus bei leidus vykdyti sprendimą, skolininkas galės ginti savo teises net ir arbitražui pripažinus sprendimą negaliojančiu.

Arbitražinės išlygos galiojimas CMR ginčuose

Sutarties šalys kilo iš skirtingų valstybių, jas siejo tarptautinio krovinio vežimo santykiai, kuriems taikoma CMR konvencija. Pagal CMR 33 straipsnį, šalių susitarimu gali būti numatyta arbitražo jurisdikcija, tačiau arbitražas privalo taikyti šią konvenciją.

• Vežėjas ginčijo ne tik pripažinimo bei vykdymo galimybę, bet ir pateikė argumentą, kad arbitražinė išlyga negaliojanti (nes joje nebuvo tiesiogiai įtvirtinta, jog arbitražas privalės taikyti CMR).
• LAT konstatavo, jog svarbiausia, kad arbitražo teismas realiai taikė CMR nagrinėdamas bylą, ir nors arbitražinė išlyga nereikalavo griežtai įvardyti CMR, pats arbitražo sprendimas remiasi šios konvencijos nuostatomis. Dėl to vežėjo argumentai dėl išlygos negaliojimo laikyti nepagrįstais.

Teismų požiūris: arbitražas ginamas nuo nepagrįstų pretenzijų

1. CMR kontekste – Lietuvos teismų praktika rodo palaikantį požiūrį į arbitražą, nes teismai formaliai nevertina arbitražinių išlygų galiojimo, kai faktiškai arbitražas pritaiko atitinkamą privalomą teisę.
2. Dėl bylos stabdymo – teismai Lietuvoje turi teisę patys spręsti, ar sustabdyti procesą, jei užginčijamas sprendimo galiojimas arbitražo vietoje, tačiau tai daroma itin atsargiai ir tik išimtiniais atvejais, kad nebūtų piktnaudžiaujama teise ilgam vilkinti vykdymą.

Taigi šis pavyzdys dar kartą patvirtina Lietuvos teismų palankų požiūrį į arbitražą ir arbitražo sprendimus. Jis leidžia tikėtis, kad arbitražiniai ginčų sprendimai Lietuvoje bus efektyviai gerbiami ir vykdomi, nekeliant nepagrįstų trukdžių šalių interesams įgyvendinti.

Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas Ovidijus Speičys.