Opcionas – vis dažnesnis susitarimas tarptautiniuose sandoriuose
Opcionas (pasirinkimo sandoris) – itin dažnas susitarimas Vakaruose, o pastaraisiais metais populiarėja ir Lietuvoje. Jis dažniausiai įtvirtinamas akcininkų sutartyse, suteikiant teisę pirkti ar parduoti vertybinius popierius (pvz., akcijas). Tačiau pagal opciono sutartį gali būti nustatyta teisė reikalauti įsigyti ir kito tipo turtą. Vis daugiau dėmesio sulaukia darbuotojų akcijų opcionai (angl. ESOP) – skatinamoji priemonė talentingiems darbuotojams pritraukti ir išlaikyti, ypač nuo 2020 m., kai buvo praplėsta gyventojų pajamų mokesčio lengvata.
Iki šiol nacionalinėje teisėje trūko aiškaus opciono sutarties reglamentavimo ir teismų praktikos gaires nustatančių taisyklių. Spraga pradedama pildyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) 2023 m. kovo 8 d. nutartimi, kurioje analizuojamos itin reikšmingos įžvalgos dėl opciono sutarties sampratos, santykio su preliminariąja sutartimi ir kvalifikavimo, kai susitariama perleisti akcijas ateityje.
Opciono sutarties samprata ir požymiai
Visų pirma, LAT pabrėžė, kad nors Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) neapibrėžia opciono sutarties kaip atskiros rūšies, sutarčių laisvės principas nedraudžia šalims sudaryti tokio pobūdžio susitarimų. Bendriausia prasme, opciono sutartimi viena šalis įgyja teisę pirkti (ar parduoti) tam tikrą turtą ateityje, o kita šalis prisiima pareigą tą turtą parduoti (ar nupirkti) sutartomis sąlygomis.
Remdamasis Europos Sąjungos bei nacionalinės teisės pavyzdžiais, kasacinis teismas išskyrė tokius opciono sutarties bruožus:
- Opciono pirkėjas turi teisę, o ne pareigą įsigyti (ar parduoti) turtą.
- Opcionu galima įsigyti (ar parduoti) prekes, finansines priemones, valiutą ar kitokį finansinį turtą.
- Kaina dažniausiai nustatoma sutarties sudarymo metu.
- Teisė pasinaudoti opcionu galioja ateityje – iki nurodytos vykdymo dienos (ar net anksčiau).
LAT taip pat nurodė, kad opciono sutartis gali būti atlygintinė, bet Lietuvos teisėje jos atlygintinumas nėra esminis požymis – šalys gali susitarti ir dėl neatlygintinų opcionų.
Opciono ir preliminariosios sutarties santykis
Nors iki šiol trūko tikslaus atskyrimo tarp opciono ir preliminariosios sutarties, LAT nutartyje konstatuota, kad opciono sutartis nėra preliminarioji. Preliminariosios sutarties atveju galimas tik nuostolių atlyginimas, tuo tarpu opciono turėtojas gali reikalauti įvykdyti sutartį natūra (t. y. reikalauti parduoti ar nupirkti turtą).
Trys pagrindiniai skirtumai tarp opciono ir preliminariosios sutarties:
- Preliminarioji sutartis įtvirtina būsimą siekį sudaryti pagrindinę sutartį, tuo tarpu opcionas – savarankiška teisė pirkti (ar parduoti) turtą ateityje.
- Preliminarioji sutartis įpareigoja abi puses derėtis ir sudaryti sutartį ateityje, o opcione įpareigojimas kyla tik vienai šaliai – opciono pirkėjui palikta laisvė apsispręsti, pasinaudoti teise ar ne.
- Opciono sutartimi sukuriami tiesioginiai sutartiniai santykiai (ne ikisutartiniai), todėl opciono pirkėjas gali reikalauti įvykdymo natūra, nes tai nėra tik pažadas ateityje sudaryti sutartį.
Opciono sutarties formos reikalavimai
LAT aiškinosi, ar opciono sutartis (susitarimas dėl akcijų perleidimo ateityje) privalo būti sudaroma notarine forma. Teismo vertinimu, CK numatytas notarinės formos reikalavimas galioja tik akcijų pirkimo–pardavimo sutarčiai, tačiau ne kitokiems sandoriams dėl būsimų akcijų perleidimo. Opcionas yra sutartis dėl teisės įsigyti turtą ateityje, todėl jam galioja tik bendrieji sutarčių formos reikalavimai.
Vėlesnė, opcioną įgyvendinanti sutartis, gali reikalauti notarinės formos, jeigu atitinka CK kriterijus (pvz., jeigu parduodama uždarosios akcinės bendrovės akcijų dalis siekia 25 % ar daugiau, arba kai kaina didesnė nei 14 500 Eur – išskyrus tam tikras išimtis).
Apibendrinimas
LAT formuojama praktika prisideda prie aiškesnio opciono sutarties kvalifikavimo ir leidžia tikėtis, kad tokio pobūdžio susitarimai Lietuvoje bus naudojami dar plačiau. Opcionų plėtrą skatina ir Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai, numatantys didesnį akcijų klasių liberalizavimą.
Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ partnerė, advokatė Aušra Maliauskaitė-Embrektė ir teisininkė Goda Dugnaitė.
