Ispanija tapo pirmąja Europos šalimi, pernai įteisinusi moterims teisę į mokamas 3–5 dienų menstruacijų atostogas, gavus gydytojo patvirtinančią pažymą. Ar galime tikėtis sulaukti tokio sprendimo ir Lietuvoje?
Atostogas dėl skausmingų mėnesinių, medicinoje vadinamų dismenorėja, dar 2017 m. įtvirtino Zambija, ji tapo pirmąja Afrikos valstybe, kurioje visoms darbuotojoms moterims kiekvieną mėnesį suteikiama menstruacijų atostogų diena, nereikalaujant medicininės pažymos ar darbdavio paaiškinimo. Indonezijoje įtvirtinta menstruacijų atostogų politika, pagal kurią skausmus patiriančios darbuotojos gali nedirbti pirmas dvi ciklo dienas. Kitose Azijos šalyse, įskaitant Japoniją, Taivaną ir Pietų Korėją, mėnesinių ciklo metu darbuotojoms kas mėnesį suteikiama laisva diena, o Vietname mėnesinių ciklo metu kasdien suteikiama papildoma 30 minučių pertrauka. Šia tema vis plačiau kalbama ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje.
Ar Ispanijos pavyzdys taps siektinas ir sektinas kitoms ES šalims? O gal mėnesinių tema ir toliau bus laikoma tik moterų reikalu ir visuomenės tabu?
Kenčia labai daug moterų
Gydytoja akušerė ginekologė dr. Virginija Paliulytė sako, kad dismenorėja – tai pilvo apačios (dubens) skausmas prieš pat prasidedant mėnesinėms ar jų metu. Dažniausias ir paprasčiausias dismenorėjos apibūdinimas yra skausmingos mėnesinės. Anot medikės, įvairių studijų duomenimis, per menstruacijas dismenorėja paliečia 45–95 proc. moterų, iš kurių labai stiprus skausmas vargina 2–29 proc.
„Dismenorėja dažniausiai pasireiškia ypač stipriu pilvo apačios skausmu. Be šio skausmo, neretai merginas ir moteris vargina gretutiniai simptomai: prakaitavimas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir šaltkrėtis. Taigi esant tokiems simptomams žymiai blogėja gyvenimo kokybė, mažėja darbingumas, fizinis aktyvumas, moterys jaučia psichologinį stresą“, – pasakoja akušerė ginekologė dr. Virginija Paliulytė.
Teisė į diagnozę
Anot advokatų kontoros „Glimstedt“ advokato Artūro Tuklerio, nors dismenorėja yra medicininė būklė, kurios metu moterys gali patirti įvairių nemalonių simptomų, tačiau Lietuvoje dėl dismenorėjos diagnozės nedarbingumo pažymėjimas arba apskritai neišduodamas (nes mėnesinės savaime nėra liga ar sutrikimas), arba išduodamas kitokiu (ne dismenorėjos) pagrindu, pavyzdžiui, įrašant kitą diagnozę.
„Taip yra ne todėl, kad sveikatos priežiūros specialistai nesuprastų dismenorėjos sukeliamų neigiamų pasekmių, bet dėl baimės, kad toks sveikatos priežiūros specialisto išduotas nedarbingumo pažymėjimas vėliau bus panaikintas atitinkamų subjektų ar institucijų ir (arba) tokio sveikatos priežiūros specialisto atžvilgiu bus taikoma atitinkama atsakomybė“, – teigia jis.
Pasak Artūro Tuklerio, teisine prasme menstruacijų atostogos galėtų būti suprantamos kaip atostogos, papildomos poilsio dienos ir pan., suteikiamos darbo teisinių santykių pagrindu; arba kaip laikinasis nedarbingumas. Tuo tarpu darbdaviai, žinodami egzistuojančią problematiką, gali imtis tam tikrų priemonių ir savarankiškai, pavyzdžiui, sudaryti galimybę dirbti nuotoliu, lanksčiau organizuoti darbo laiką ir pan.
„Kadangi vis labiau kalbama apie žmogaus ir atskirų grupių teises, galimybes ir t. t., menstruacijų atostogų įteisinimo klausimas kada nors gali būti iškeltas ir Lietuvoje“, – neabejoja advokatų kontoros „Glimstedt“ darbo teisės ekspertas, advokatas Artūras Tukleris.
