Vidaus sandorių reguliavimas Lietuvoje: teisiniai iššūkiai ir perspektyvos
Pagal Konstituciją, Lietuvos Respublikos ūkis yra grindžiamas privačia iniciatyva ir jos laisve. Taigi, atrodytų, jog teisė vykdyti veiklą, tiesiogiai nesusijusią su viešųjų funkcijų įgyvendinimu, kitaip tariant, ūkinės-komercinės veiklos požymių turinčią veiklą, turėtų visų pirma būti suteikta privatiems ūkio subjektams.
Visgi tradiciškai, teikiant paslaugas viešojo transporto, atliekų tvarkymo, centralizuoto šilumos tiekimo ar kituose komunalinio ūkio sektoriuose, buvo ir tebėra svarbus viešasis sektorius.
Daugelyje savivaldybių šias paslaugas dešimtmečiais teikia savivaldybių kontroliuojamos įmonės, sukaupusios išskirtinę patirtį bei valdančios reikšmingus techninius ir žmogiškuosius resursus. Be to, neretai priimamas sprendimas iki šiol rinkos sąlygomis įsigytas paslaugas pavesti teikti savivaldybės kontroliuojamai įmonei. Tokio sprendimo pagrindu paprastai yra viešojo sektoriaus ar gyventojų netenkinanti viešosios paslaugos kokybė ar kaina.
Tiek Lietuvoje, tiek kitose ES valstybėse komunalinio sektoriaus paslaugų teikimas (be kita ko) užtikrinamas vidaus sandorio, sudaromo tarp savivaldybės ir jos kontroliuojamos įmonės, pagrindu.
Vidaus sandoriai ir jų teisėtumas
Konstitucijoje įtvirtintą privačios iniciatyvos ir laisvės principą pastaruoju metu ne kartą savo praktikoje citavo tiek LR Konstitucinis, tiek ir kiti teismai, spręsdami vidaus sandorių teisėtumo klausimą. Tiksliau, beveik išimtinai pripažindami vidaus sandorius ir galimybę juos sudaryti numatantį teisinį reguliavimą neteisėtais.
Konstitucinio Teismo nutarimai ir paskutiniai bendrosios kompetencijos teismų sprendimai signalizuoja, kad viešojo sektoriaus subjektams veiklą komunaliniame sektoriuje organizuoti vidaus sandorių pagrindu gali būti sunkiau ar netgi visiškai neįmanoma.
Kita vertus, privačiam verslui atsiranda galimybių plėsti savo veiklos ribas savivaldybių kontroliuojamų įmonių sąskaita, ginčijant iš esmės bet kurį vidaus sandorį ar pavedimą teikti paslaugas ir reikalaujant vykdyti viešąjį konkursą tokioms paslaugoms įsigyti.
Ką žinome apie lietuviškąjį vidaus sandorių reguliavimą?
Vidaus sandorio išimtis kyla iš ES viešųjų pirkimų taisyklių. ES viešųjų pirkimų direktyvose numatyta vidaus sandorio išimtimi Lietuva ir kitos ES valstybės narės gali pasinaudoti ją perkeldamos į nacionalinę teisę.
Visgi ES teisės taisyklių į nacionalinę teisę perkelti pažodžiui nėra būtina. ES Teisingumo Teismas (ESTT) yra išaiškinęs, jog Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės narės, gali nustatyti papildomų galimybės pasinaudoti vidaus sandorio išimtimi sąlygų.
Pagal galiojančią Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) redakciją, vidaus sandorį galima sudaryti tik išimtiniu atveju, kai:
✔️ perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo;
✔️ perkamos komunalinio sektoriaus viešosios paslaugos ar valstybės kontroliuojamos bendrovės įsigyja vidaus administravimo paslaugas.
Institucijų vaidmuo ir kontrolė
Vidaus sandorių teisėtumą pagal savo kompetenciją kontroliuoja Viešųjų pirkimų tarnyba ir Konkurencijos taryba.
Svarbu, kad kurį laiką Konkurencijos taryba įstatymu buvo eliminuota iš vidaus sandorių ar panašaus pobūdžio „nekonkursinių“ pavedimų vertinimo.
Konstitucinis Teismas tokį įstatyminį barjerą Konkurencijos tarybai užtikrinti, jog vidaus sandoriu nebūtų teikiama privilegijų ar diskriminuojami atskiri rinkos dalyviai, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai.
Kur yra riba?
Daugiausia institucijų ir privačių subjektų dėmesio yra sulaukę atliekų tvarkymo sektoriuje sudaromi vidaus sandoriai. Žinoma, nepamirštami ir miesto gatvių ir viešųjų erdvių priežiūros, keleivių vežimo ir kiti vidaus sandoriai.
Iš esmės bet kokios paslaugos ar darbai, kurie turi komercinės veiklos požymių, turėtų būti įsigyjami viešojo konkurso būdu.
Labai laukiama LAT pozicija
Iki 2020 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) vidaus sandorių klausimu formuojamoje teismų praktikoje buvo aiški ir ESTT išaiškinimus atitinkanti pozicija, jog vidaus sandoriai sudaromi pagal viešųjų pirkimų pozityviojoje teisėje, t. y. VPĮ, įtvirtintas sąlygas.
Taip pat nėra iki galo aišku, kas ir kada gali ginčyti sudarytą vidaus sandorį. Ar tokią teisę privatūs ūkio subjektai turi bet kada? Ar gali tokią teisę turėti konkrečioje savivaldybėje niekada neveikęs ir tokio intereso nepareiškęs privatus ūkio subjektas?
Į šiuos klausimus galėtų atsakyti LAT.
Seimo veiksmai keičiant esamą reguliavimą
Esant tokiai situacijai, aiškumo dėl vidaus sandorių sudarymo ir jų galiojimo sąlygų galėtų įnešti įstatymų leidėjas, keisdamas esamą reguliavimą.
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, ši užduotis nebus lengva, bet, tikėtina, įgyvendinama.
Ką daryti, kol aiškesnio reguliavimo nėra?
Autoriaus asmenine nuomone, vidaus sandorio, kaip optimalios alternatyvos, pasirinkimas individualiais atvejais gali būti pagrįstas naudojant konkurencijos teisėje ir reguliuojamuose ūkio sektoriuose taikomus principus ir testus.
Taip pat svarbu įvertinti, kad būtent savivaldybės įmonės sukaupta patirtis ir atliktos investicijos į paslaugos teikimo įrangą bei infrastruktūrą gali būti pagrindinė prielaida aukštai paslaugos kokybei užtikrinti.
Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ viešųjų pirkimų ekspertas, advokatas dr. Feliksas Miliutis.
