Energetikos įmonė „Litgrid“, AB pranešė esminį įvykį – 2023 m. balandžio 24 d. „Nasdaq“ biržoje, kad nepavyko nupirkti ir sudaryti „Harmony Link“ kabelio įrengimo pirkimo sutarties, kadangi gauti pasiūlymai viršija pirkimui skirtas lėšas. „Harmony Link“ 330 km ilgio ir 700 MW galios kabeliui numatytas 680 mln. eurų jūrinės jungties investicijas viršijus 2,5 karto, numatoma, kad naujas jungties kabelio įrengimo pirkimas bus skelbiamas 2024 metais.
Aštuonioliktosios Vyriausybės programos įgyvendinimo planas numatė jungties „Harmony Link“ projekto rangos darbus, numatyta darbų įvykdymo data – 2024 m. I ketv., Vyriausybė 2021 m. patvirtino Ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link“ jungties inžinerinės infrastruktūros vystymo planą. Nuo 2019 m. „Harmony Link“ jungties statyba yra Vyriausybės Elektros energetikos projektų, vykdomų įgyvendinant elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektą, sąraše.
Kodėl ypatingos valstybinės svarbos pirkimo procedūros baigėsi nesudarius sutarties? Perspektyviausias būdas pasiekti geriausią pirkimų rezultatą yra ieškoti sprendimų, kai abi pusės laimi (win-win). Norint jūros kabelio laiku, pirkimo procedūros neturi būti vykdomos vien formaliais pagrindais. Jau 2020 metais buvo klausiama, ar išankstinis jūros kabelių gamybos rezervavimas (booking) tapo nauja norma energetikos bendrovėms, siekiant užtikrinti, kad jos galėtų gauti reikiamą kabelį tada, kai jo reikia jūros vėjo jėgainėms prijungti ar elektros tinklui išplėsti?
Kai pirkėjai derybose turi pranašumą prieš pardavėjus, pirkimai gali būti vykdomi iš „pirkėjo jėgos“ pozicijų, kur galima reikalauti pardavėją nusileisti, paspausti dėl kainos. Tokiuose konkursuose vienas pralaimi, o kitas laimi.
Kai pirkimo metu stengiamasi atsižvelgti į pardavėjo ar gamintojo interesus, kad būtų pagerintas gamybos planavimas, tai konkurso metu gali būti sumažinta ir kaina, ir šiuo atveju laimi visi. Organizuojant ir vykdant konkursus iš „jėgos“ arba formalios pozicijos, kai pirkėjas nepadeda gamintojams geriau ir iš anksto planuoti darbus, numatyti kiekius, suplanuoti gamybos grafiką ir taip mažinti riziką bei kainą, galima nesulaukti geros kainos pasiūlymo.
Net viešųjų pirkimų konkursuose geriau siekti win-win sprendimų, o mažai konkurencingose pardavėjų rinkose pradėti nuo preliminarių susitarimų ir rezervacijų su pardavėjais.
2012 m. Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymas net numatė skubius ginčų nagrinėjimo terminus teisme, kad būtų paspartintas ginčų nagrinėjimas, sutrumpinti administracinių procedūrų, administracinių aktų terminai, bet išankstinis jūrinio kabelio gamybos pajėgumo rezervavimas įstatyme nebuvo numatytas, o perdavimo sistemos operatorė turėjo pati pasirūpinti preliminarios sutarties dėl 330 km ilgio jūros kabelio sudarymu, nes į naują 2019 m. įstatymo redakciją kabelio gamybos pajėgumų rezervavimas neįtrauktas, to nenumatė ir vėlesni 2020 m. bei 2021 m. įstatymo pakeitimai.
„Litgrid“, AB, valdybos pirmininko 2019 m. kreipimasis metiniame pranešime skelbia, kad „[s]trateginius pasirinkimus privalome daryti dabar, kad tinkamai pasiruoštume naujam veiklos etapui po šaliai svarbių strateginių projektų įgyvendinimo 2025 m., taip prasmingai prisidėdami prie Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje keliamų tikslų įgyvendinimo“, tačiau pasirinkimas 2020 m. rezervuoti 300 km jūros kabelio gamybą nebuvo padarytas.
„EPSO-G“ infrastruktūros direktorius nuo 2020 rugpjūčio 31 d. atsistatydina iš elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos nario pareigų, po to pasipila vadovo ir kitų valdybos narių atsistatydinimai. „Litgrid“ valdybos pirmininku išrenkamas valstybės valdomo holdingo „Epso-G“ finansų direktorius, skelbiama „Litgrid“ dviejų nepriklausomų valdybos narių atranka, vieną valdybos pirmininką keičia kitas, o nelaikinas „Litgrid“ generalinis direktorius paskiriamas nuo 2021 m. vasario 22 d., todėl nežinia, ar tokioje gausybėje vadovybės pokyčių atliekami reikiami strateginiai „Harmony Link“ pasirinkimai ir kokia yra harmonijos bei formalizmo koreliacija perkant jūros kabelį.
Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, reguliavimas formaliai nenumato kabelio gamybos rezervavimo galimybės, todėl be „Litgrid“ valdybos pirmininko lygmens, „Epso-G“ ar ministro lygmens lyderystės nebuvo galima tikėtis, kad direktorius ir jo viešųjų pirkimų specialistai 2019–2020 m. preliminariai užsakys 300 km. jūros kabelio už 680 mln. eurų gamybą.
Atsižvelgus į turimą patirtį reikėtų esamus pirkimų įstatymus atnaujinti, aktualizuoti ir suderinti, kad būtų sudarytos galimybės komunaliniame sektoriuje veikiantiems subjektams (vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto) mažai konkurencingose „pardavėjų rinkose“ iš anksto nusipirkti ar rezervuotis gamybos pajėgumus.
Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ energetikos teisės praktikos grupės vadovas, asocijuotasis partneris, advokatas Mindaugas Jablonskis.
