Energetikos įmonė „Litgrid“, AB pranešė esminį įvykį – 2023 m. balandžio 24 d. „Nasdaq“ biržoje, kad nepavyko nupirkti ir sudaryti „Harmony Link“ kabelio įrengimo pirkimo sutarties, kadangi gauti pasiūlymai viršija pirkimui skirtas lėšas. „Harmony Link“ 330 km ilgio ir 700 MW galios kabeliui numatytas 680 mln. eurų jūrinės jungties investicijas viršijus 2,5 karto, numatoma, kad naujas jungties kabelio įrengimo pirkimas bus skelbiamas 2024 metais.
Kodėl ypatingos valstybinės svarbos pirkimo procedūros baigėsi nesudarius sutarties? Perspektyviausias būdas pasiekti geriausią pirkimų rezultatą yra ieškoti sprendimų, kai abi pusės laimi (win-win). Norint jūros kabelio laiku, pirkimo procedūros neturi būti vykdomos vien formaliais pagrindais.
Net viešųjų pirkimų konkursuose geriau siekti win-win sprendimų, o mažai konkurencingose pardavėjų rinkose pradėti nuo preliminarių susitarimų ir rezervacijų su pardavėjais.
2012 m. Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymas net numatė skubius ginčų nagrinėjimo terminus teisme, bet išankstinis jūrinio kabelio gamybos pajėgumo rezervavimas įstatyme nubuvo numatytas.
„Litgrid“, AB, valdybos pirmininko 2019 m. kreipimasis metiniame pranešime skelbia, kad „[s]trateginius pasirinkimus privalome daryti dabar, kad tinkamai pasiruoštume naujam veiklos etapui po šaliai svarbių strateginių projektų įgyvendinimo 2025 m., taip prasmingai prisidėdami prie Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje keliamų tikslų įgyvendinimo“, tačiau pasirinkimas 2020 m. rezervuoti 300 km. jūros kabelio gamybą nebuvo padarytas.
Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, reguliavimas formaliai nenumato kabelio gamybos rezervavimo galimybės, todėl be „Litgrid“ valdybos pirmininko lygmens, „Epso-G“ ar ministro lygmens lyderystės nebuvo galima tikėtis, kad direktorius ir jo viešųjų pirkimų specialistai 2019–2020 m. preliminariai užsakys 300 km. jūros kabelio už 680 mln. eurų gamybą.
Atsižvelgus į turimą patirtį reikėtų esamus pirkimų įstatymus atnaujinti, aktualizuoti ir suderinti, kad būtų sudarytos galimybės komunaliniame sektoriuje veikiantiems subjektams (vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto) mažai konkurencingose „pardavėjų rinkose“ iš anksto nusipirkti ar rezervuotis gamybos pajėgumus.
Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ energetikos teisės praktikos grupės vadovas, asocijuotasis partneris, advokatas Mindaugas Jablonskis
