Lietuvoje įsigaliojus Kriptoturto rinkų įstatymui, būsimi ir esami kriptoturto paslaugų teikėjai turėtų atidžiai susipažinti su šio įstatymo nustatytomis taisyklėmis ir atsižvelgti į Lietuvos banko atnaujinamus lūkesčių raštus dėl tinkamo kriptoturto paslaugų teikėjų pasirengimo (ES) 2023/1114 MiCA reglamento įgyvendinimui.

Įstatymo įsigaliojimas atskleidė, kad Lietuva išnaudojo MiCA reglamente numatytą pereinamąjį laikotarpį. Kriptoturto paslaugų teikėjai turės daugiau laiko prisitaikyti prie MiCA reglamento reikalavimų, o licencijos vykdyti veiklą bus privalomos gauti iki 2025 m. birželio. Tai atitinkamai būsimiems rinkos dalyviams suteikia daugiau laiko tinkamai pasiruošti licencijavimo procesui.

Vis dėlto, kalbant apie dokumentus, teikiamus su prašymu gauti reikalingą veiklos licenciją, Lietuvos banko pozicija išlieka gana griežta. Lietuva nepasinaudojo MiCA reglamente numatyta galimybe supaprastinti licencijavimo procesą įmonėms, kurios jau teikė kriptoturto paslaugas iki reglamento įsigaliojimo. Pastebėtina, jog ES valstybių narių požiūris šiuo klausimu skirtingas: pavyzdžiui, Vokietija šia galimybe pasinaudojo, tuo tarpu Airijoje supaprastintos tvarkos nepasirinkta.

Kodėl taip nutiko? Šie skirtingi požiūriai dažnai susiję su skirtingomis nacionalinėmis reguliavimo sistemomis. Vokietijoje kriptoturto paslaugų teikėjai jau anksčiau turėjo atitikti tam tikrus reikalavimus ir gauti kompetentingų institucijų autorizaciją. Airijoje supaprastintos licencijavimo tvarkos atsisakyta, palaikant Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) poziciją, teigiant, jog Airijoje pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai neprilygsta MiCA reglamente nustatytųjų reikalavimų apimčiai.

Lietuvos sprendimas laikytis griežtesnės pozicijos yra suprantamas, nes, kaip ir Airijoje, Lietuvoje šiuo metu virtualiųjų valiutų keityklų operatorių bei depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veikla nėra licencijuojama, o tik prižiūrima Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Lietuvos banko, sutelkiant dėmesį į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją.

Būsimų rinkos dalyvių pasiruošimas

Atsižvelgiant į tai, kad licencijavimo procesą vykdys Lietuvos bankas, būsimi bei esami kriptoturto paslaugų teikėjai turėtų ypatingą dėmesį skirti Lietuvos banko šių metų rugpjūčio 16 d. lūkesčių raštui ir jame nurodytiems esminiams reikalavimams.

Siekiant užtikrinti sklandų licencijavimo procesą, itin svarbi pateikiamų dokumentų kokybė. Pareiškėjai turėtų:

• Įvertinti savo kompetenciją, žinias ir pasirengimą teikti norimas kriptoturto paslaugas;
• Geriausiai suprasti visus aktualius teisės aktus (MiCA reglamentą, licencijavimą papildančius techninius standartus, gaires, rekomendacijas);
• Parodyti proaktyvumą, skaidrumą ir sąžiningumą bei būti pasiruošę detaliam bendravimui su Lietuvos banku;
• Skirti pakankamai išteklių prašymų dėl licencijos trūkumams šalinti, kad procesas neužsitęstų.

Lietuvos bankas yra atkreipęs dėmesį į šiuos dažnai pasitaikančius trūkumus licencijavimo procesuose:

1. Prašymų kokybė. Vengti šabloninių, tiesiog teisės aktus kopijuojančių dokumentų. Svarbu nevėlinti svarbios informacijos pateikimo ir nepiktnaudžiauti prašymais pratęsti terminus be rimtos priežasties.
2. Vadovų kompetencija. Kandidatai į vadovus turėtų išsamiai išmanyti teisinį kriptoturto veiklos reglamentavimą. Dažna problema – nesugebėjimas atsakyti į pagrindinius klausimus apklausų metu.
3. Akcininkų skaidrumas. Būtina pateikti visus duomenis, reikalingus reputacijos vertinimui, įskaitant lėšų kilmę.
4. Vidaus kontrolė. Reikalingos pakankamos priemonės, užtikrinančios ML/TF prevenciją. Kontrolės funkcijas atliekantys asmenys turi būti kompetentingi, o personalo skaičius – adekvatus veiklos mastui ir rizikoms.

Nepakankamai parengti prašymai nebus priimami tolesniam svarstymui, o licencijos nebus išduodamos. Rinkos dalyvių pareiga – teikti išsamią, teisingą, neklaidinančią informaciją ir užtikrinti aktyvų bendradarbiavimą su Lietuvos banku.

Saugios veiklos užtikrinimas

Gavę licenciją, kriptoturto paslaugų teikėjai privalo visu veiklos laikotarpiu laikytis visų keliamų reikalavimų. Lietuvos bankas netoleruos atvejų, kai reikalavimų nesilaikoma dėl pačių rinkos dalyvių aplaidumo ar nepakankamų išteklių. Kriptoturto paslaugų teikėjų veikla bus traktuojama taip pat rimtai, kaip ir kitų finansų rinkos dalyvių, kurių veiklai taikomi aukšti skaidrumo ir saugumo standartai.

Kaip ir kiti finansų rinkos dalyviai, kriptoturto paslaugų teikėjai privalės skirti ypatingą dėmesį sukčiavimo prevencijai. Lietuvos bankas pabrėžia strateginę sukčiavimo prevencijos svarbą, todėl rinkos dalyviai turėtų investuoti į:

• Klientų švietimo iniciatyvas;
• Išmanesnes operacijų autorizavimo ir stebėsenos priemones;
• Saugesnes informacinių technologijų sistemas.

Taip siekiama sumažinti riziką klientams prarasti kriptoturtą ir (ar) prieigą prie jo dėl sukčiavimo.

Rinkos dalyvių bendradarbiavimas

Užsienio praktika ir Lietuvos patirtis rodo, kad vienas iš iššūkių – kriptoturto paslaugų teikėjų sąskaitų atidarymas pasitelkiant kredito įstaigas. Pagal teisės aktus, kriptoturto paslaugų teikėjai iki kitos darbo dienos pabaigos, einančios po dienos, kai gaunamos lėšos, privalo jas įnešti į kredito įstaigą. Tačiau bankai ir kiti paslaugų teikėjai neretai atsisako atverti sąskaitas kriptoturto teikėjams, motyvuodami papildomomis rizikomis ir sudėtingu reguliavimu. Todėl būtinas aktyvesnis abipusis bendradarbiavimas ir pasitikėjimas, kad kriptoturto paslaugų rinka Lietuvoje galėtų vystytis darniai ir skaidriai.

Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas Karolis Grižas ir teisininkas Arnas Sabalys.