Komercinis arbitražas tradiciškai laikomas nemažai privalumų turinčia ginčų sprendimo alternatyva teismams. Kaip privalumai dažnai įvardijami ginčų sprendimo trukmė bei didesnė laisvė ginčo šalims pasirinkti norimas procedūras. Šiame straipsnyje apžvelgiami reikšmingiausi 2022 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išaiškinimai komercinio arbitražo srityje bei kitos pastarojo meto komercinio arbitražo tendencijos ir atsakoma į klausimą, ar arbitražas ir toliau lieka patraukliu komercinių ginčų sprendimo būdu.
I. Komercinis arbitražas LAT praktikoje
(i) Kreditorinių reikalavimų, kylančių iš arbitražo sprendimų, tvirtinimas bankroto procese
2022 m. vasario 15 d. LAT nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-943/2022, buvo nagrinėjamas klausimas dėl užsienio arbitražo sprendimo res judicata galios ir reikalavimo, pagrįsto užsienio arbitražo sprendimu, tvirtinimo.
LAT minėtoje nutartyje išaiškino, jog kreditorius su reikalavimu, grindžiamu užsienio arbitražo sprendimu, gali įsitraukti į bankroto bylą tik tuomet, kai dėl kilusio ginčo priimtas užsienio arbitražo sprendimas įgijo res judicata galią Lietuvoje, t. y. jis buvo Lietuvos apeliacinio teismo pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje.
LAT vertinimu, tokiu atveju, kai kreditorius, prašydamas teismo patvirtinti jo finansinį reikalavimą, pateikia užsienio arbitražo sprendimą, kuris nėra nustatyta tvarka pripažintas ir leistas vykdyti, teismas negali tokio sprendimo pagrindu tvirtinti kreditoriaus reikalavimo. Taip pat teismas negali minėto užsienio arbitražo sprendimo vertinti kaip įrodymo, pagrindžiančio kreditoriaus reikalavimą, bei pakartotinai spręsti dėl reikalavimo pagrįstumo. Gavęs tokį kreditoriaus prašymą, nemokumo (bankroto) bylą nagrinėjantis teismas turėtų pasiūlyti kreditoriui kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti.
Plačiau su LAT nutartimi galite susipažinti čia.
(ii) Galimybė peržiūrėti arbitražo teismo sprendimą teismine tvarka
2022 m. birželio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-611/2022, LAT dar kartą pasisakė dėl Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminės peržiūros.
LAT minėtoje nutartyje laikosi nuoseklios pozicijos, jog Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra (sprendžiant dėl arbitražo sprendimo panaikinimo) vykdoma ne apeliacijos ar remisijos, o anuliavimo forma. Tai reiškia, kad arbitražo sprendimams nėra būdinga instancinė procesinių sprendimų kontrolės sistema. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo, neveikia kaip apeliacinė instancija arbitražo teismui. Teisme nagrinėjama byla dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo yra ne arbitražo bylos tąsa, o savarankiškas teisminis procesas, kurio metu tikrinama, ar egzistuoja Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsnyje įtvirtinti pagrindai.
LAT taip pat pabrėžė, jog draudimas peržiūrėti arbitražo teismo sprendimo turinį yra vienas pagrindinių arbitražo principų. Kalbant apie tarptautinių arbitražų sprendimų pripažinimą ir jų vykdymą, jis nurodomas kaip vienas svarbiausių principų. 1958 m. Niujorko konvencijoje nėra jokios išimties, kuri leistų nepripažinti ir neleisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimo vien todėl, kad arbitrų sprendimas galbūt yra neteisingas.
LAT priėjo prie išvados, jog teismas, nagrinėjantis skundą dėl arbitražo teismo sprendimo, neturi teisės tikrinti bylos iš esmės, aiškintis, ar teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar tinkamai vertinti įrodymus, ar tinkamai pritaikytos teisės normos ir pan. Veiksmingą arbitražo procesą atitinka tai, kad arbitražo sprendimų peržiūrėjimas turėtų būti ribotos apimties, o sprendimo panaikinimas ar atsisakymas jį pripažinti būtų galimas tik išskirtinėmis aplinkybėmis.
Plačiau su LAT nutartimi galite susipažinti čia.
(iii) Atskiroji nuomonė arbitražo procese
Toje pačioje 2022 m. birželio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-611/2022, LAT taip pat pasisakė dėl atskirosios nuomonės instituto arbitražo procese.
LAT akcentavo, kad tuo atveju, jei bylą nagrinėjo trijų arbitrų kolegija ir sprendimas priimtas bei pasirašytas dviejų arbitrų, faktas, jog vienas iš arbitrų išdėstė raštu atskirąją nuomonę, nesuteikia pagrindo daryti išvadą dėl viso arbitražo teismo sprendimo neteisėtumo. Dviejų arbitrų balsų dauguma priimtas ir pasirašytas sprendimas laikomas teisėtu.
LAT išlaikė anksčiau suformuotą praktiką, jog aplinkybės dėl sprendimo priėmimo eigos negali būti laikomos įrodytomis vien remiantis arbitro atskirąja nuomone. Priėmus sprendimą arbitrų dauguma, sutarusia dėl sprendimo turinio, likę arbitrai neturi galimybės pareikšti savo nuomonės apie atskirojoje nuomonėje išdėstytus faktus, taip pat tokio reikalavimo nereikalauja ir arbitražo proceso taisyklės. Taigi vien atskirosios nuomonės pareiškimas savaime nepagrindžia arbitražo teismo sprendimo neteisėtumo.
Plačiau su LAT nutartimi galite susipažinti čia.
II. Kitos komercinio arbitražo tendencijos bei naujovės
Komercinio arbitražo, kaip ginčų sprendimo įrankio, procedūros tobulinimą lemia ne tik teismų sprendimuose pateikiami išaiškinimai, bet ir aktyvus arbitražo institucijų vaidmuo bei pačių arbitražo teismų gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Toliau apžvelgiamos pagrindinės pastarųjų metų komercinio arbitražo tendencijos ir naujovės, kuriomis šis ginčų sprendimo būdas siekiamas dar labiau efektyvinti ir daryti patrauklesnį jo naudotojams.
(i) Komercinis arbitražas ir technologijos
Vienas ryškiausių pastarojo meto pokyčių – intensyvesnis informacinių technologijų naudojimas arbitražo proceso metu. Šį virsmą nulėmė Covid-19 situacija, kuomet dėl įvestų ribojimų tapo reikalingi sprendimai, kaip užtikrinti procesų tęstinumą. Nuotoliniai posėdžiai vaizdo konferencijų platformose tapo visiškai įprasti; juose vykdomos ne tik šalių pozicijų pristatymo, bet ir ekspertų bei liudytojų apklausos. Popierines bylas (neretai užimančias ne vieną dėžę) pakeitė elektroniniai dokumentai.
Arbitražo institucijos bei teismai greitai prisitaikė prie šios situacijos ir priėmė ilgalaikius sprendimus, palengvinančius arbitražo procedūras. Pavyzdžiui, Paryžiaus tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinis arbitražo teismas 2022 metais paskelbė gaires, kuriose detaliai aprašoma, kaip elektroninės komunikacijos gali būti naudojamos arbitražo procese, siekiant didesnio efektyvumo bei užtikrinant šalių lygiateisiškumą.[1]
Akivaizdu, kad pandemijos nulemtas technologinis pokytis nebuvo tik laikinas reiškinys. Nors elektroninės priemonės veikiausiai nepakeis gyvo bendravimo arbitražo posėdžių metu, jos leidžia šalims sutaupyti daugiau laiko ir lėšų, todėl, tikėtina, išliks plačiai naudojamos.
(ii) Dar greitesnis ir efektyvesnis ginčų sprendimas
Tradicinis komercinio arbitražo privalumas – proceso greitis, lyginant su nacionaliniais teismų procesais. Vis dėlto, kai kurie ginčai tampa sudėtingesni, o taisyklių, reglamentuojančių arbitražo procesą, daugėja, todėl arbitražo efektyvumas gali sumažėti. Tai suvokdamos, arbitražo institucijos ieško naujų priemonių, kad arbitražas ir toliau išliktų efektyvus. Viena tokių priemonių – pagreitintas arbitražas (angl. expedited arbitration), kuris numato, kad arbitražo teismas sprendimą bylose turi priimti trumpesniu, neretai 3–6 mėnesių, terminu.
Kitas įrankis – kelių arbitražo bylų sujungimas į vieną procesą. Tokia galimybė įtvirtinta ir naujajame Vilniaus komercinio arbitražo teismo (VKAT) reglamente (galiojančiame nuo 2023 m. sausio 1 d.). VKAT reglamento 211 straipsnyje nustatyta, kad šalies prašymu VKAT gali sujungti dvi ar daugiau arbitražo bylų, kai šių bylų reikalavimai yra glaudžiai susiję. Toks sujungimas leidžia efektyviau išspręsti keletą susijusių ginčų tarp tų pačių šalių ir taip sutaupyti laiko ir lėšų.
(iii) Trečiųjų šalių finansavimas
Arbitražo procesai, ypač sudėtinguose ginčuose, gali tapti gana brangūs ir reikalauti didelių išteklių. Tai kartais lemia sprendimą apskritai neinicijuoti arbitražo. Tokios situacijos skatina arbitražo institucijas oficialiai įtvirtinti trečiosios šalies finansavimo galimybę.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. ši galimybė tapo prieinama ir VKAT administruojamuose arbitražo procesuose. VKAT reglamente numatyta, kad finansuotojas yra ne arbitražo bylos šalis, o trečiasis asmuo, finansuojantis arbitražo išlaidas ir turintis suinteresuotumą bylos baigtimi. Tuo pačiu reglamente nustatyta pareiga informuoti apie sutartį su finansuotoju, o arbitrai turi raštu deklaruoti galimas aplinkybes, galinčias kelti abejonių dėl jų nepriklausomumo.
III. Patraukli alternatyva teismams
Apibendrinant galima daryti išvadą, jog LAT požiūris į arbitražo procesą leidžia teigti, kad arbitražas ir toliau išlieka patraukliu komercinių ginčų sprendimo būdu. LAT akcentuoja, kad arbitražo sprendimų pagrįstumas (faktų nustatymas, įrodymų vertinimas, teisės taikymas) negali būti kvestionuojamas teisme, o technologinė pažanga bei įvairių arbitražo institucijų siūlomi įrankiai leidžia užtikrinti, kad komercinis arbitražas išlaikytų savo savybes, suteikiančias pranašumą prieš ginčų nagrinėjimą teismuose.
Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ vadovaujančioji partnerė, advokatė prof. dr. Solveiga Vilčinskaitė, advokatų kontoros „Glimstedt“ advokatė, vyresnioji teisininkė Renata Račko, advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas Ovidijus Speičys.
