Europos Sąjungos direktyva (ES) 2022/2381 dėl biržinių bendrovių direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir susijusių priemonių (toliau – Direktyva) šiuo metu jau yra perkelta į nacionalinius teisės aktus daugelyje šalių, tarp jų – ir Lietuvoje. Direktyvoje nustatyta, kad iki 2026 m. birželio 30 d. įmonės, kurių akcijomis yra viešai prekiaujama biržoje, privalo užtikrinti, kad bent 33 % visų direktorių pozicijų, įskaitant tiek vykdomuosius, tiek nevykdomuosius direktorius. užimtų nepakankamai atstovaujamos lyties atstovai arba nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 40 % nevykdomųjų direktorių pozicijų.

Priėmus Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo (6¹; 11¹ ; 20 str. ) ir Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo (24 str. 1 d. 12 p.) pakeitimus, paskutinis reikšmingas žingsnis lyčių pusiausvyros įmonės priežiūros ir valdymo organuose klausimu Lietuvoje įvyko 2024 m. lapkričio 25 d., kai buvo priimtas socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-797, kuriuo patvirtinta Lyčių lygybės ataskaitos forma (toliau – Ataskaita). Ši Ataskaita tampa vienu iš pagrindinių dokumentų, kuriuo įmonės privalės informuoti institucijas apie lyčių atstovavimo situaciją savo valdymo ar priežiūros organuose. Tai reiškia, kad šiuo metu Lietuvoje yra pereinama iš teisinio reguliavimo stadijos į praktinį atitikties įgyvendinimą (angl. compliance).

Lyčių pusiausvyros užtikrinimo pareigos didelėse įmonėse

Perkėlus Direktyvos nuostatas, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pataisomis pasirinkta taikyti vieną iš dviejų Direktyvos tikslų – didelės įmonės privalo imtis priemonių užtikrinti, jog nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys sudarytų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) jų vadovų, valdybos ir stebėtojų tarybos sudėties.

Šiam tikslui pasiekti įmonės turi:

• nustatyti aiškius reikalavimus ir atrankos kriterijus,

• o atrankos procesą grįsti objektyviu kandidatų kvalifikacijos vertinimu.
  Kandidatams turi būti pateikiama informacija apie tai, kaip buvo vertinamos jų kompetencijos, o esant vienodai tinkamiems kandidatams, pirmenybė teikiama nepakankamai atstovaujamos lyties atstovui.

Tais atvejais, kai įmonės valdymo ar priežiūros organų nariai renkami akcininkų balsavimu, įmonė turi užtikrinti, kad balsuojantys asmenys būtų informuoti apie lyčių balanso reikalavimus ir taikytiną atsakomybę jų nesilaikymo atveju.

Svarbu paminėti, kad nors pati ES direktyva numato reikalavimus tik biržinėms bendrovėms, Lietuvoje jos nuostatos praplėstos – įpareigojimai taikomi ir kitoms didelėms įmonėms, net jei jų akcijomis neprekiaujama biržoje. Pagal Lietuvos teisę, didele laikoma ta įmonė, kuri atitinka bent 2 iš 3 kriterijų:

• įmonėje dirba daugiau nei 250 darbuotojų;

• metinės įmonės pajamos viršija 50 mln. eurų;

• įmonės balanse nurodytas turtas viršija 25 mln. eurų.

Atitikties dokumentavimas: ką ir kada reikia pateikti?

Informacijos teikimo ir viešinimo dėl lyčių pusiausvyros tvarka didelėms įmonėms yra griežtai reglamentuota.
Didelės įmonės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, privalo savo metinėje bendrovės vadovybės ataskaitoje pateikti:

• ne tik statistinius duomenis apie lyčių atstovavimą valdymo ir priežiūros organuose, bet ir

• nurodyti, kokių priemonių jau ėmėsi arba ketina imtis, kad nepakankamai atstovaujamos lyties atstovai užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) vadovaujamų ar priežiūros pareigų.

• Taip pat turi būti pagrįstai paaiškinamos priežastys, kodėl šios proporcijos pasiekti nepavyksta.

Kitos didelės įmonės, kurios nėra biržinės, Ataskaitą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai turi pateikti iki kiekvienų metų birželio 1 d.
Joje taip pat turi būti nurodyta lyčių proporcija valdymo ir priežiūros organuose, taikytos ar planuojamos taikyti priemonės siekiant Direktyvoje numatyto balanso bei išdėstytos priežastys, jei tikslo pasiekti nepavyko.

Įstatymų pakeitimams įsigaliojus 2024 m. gruodžio 1 d., pirmąsias ataskaitas įmonės turės pateikti iki 2025 m. birželio 1 d.

Galiausiai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, remdamasi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pateikta informacija (teikiama iki gruodžio 15 d.), ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 29 d., o toliau – kas 2 metus, perduoda Europos Komisijai ataskaitą apie didelių įmonių įgyvendintas lyčių pusiausvyros užtikrinimo priemones.
Viešumo principui įgyvendinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba savo interneto svetainėje skelbia ir reguliariai atnaujina sąrašą įmonių, kurios yra pasiekusios nustatytą proporciją.

Atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą

Vien tik konstatuoti lyčių balanso procento – neužtenka.
Tai, kad šiuo metu lyčių balanso skaičiai atitinka keliamus reikalavimus, dar nereiškia, kad situacija liks tokia pati ir ateityje.
Lyčių balansas nėra vienkartinis tikslas, o nuolat palaikoma kryptis.
Įmonė negali apsiriboti formaliu atitikimu – būtina turėti aiškią vidinę sistemą: atrankos kriterijus, sprendimų pagrindimą, atsakomybės mechanizmus.
Tik tada bus galima pagrįstai teigti, kad įmonė ėmėsi visų įmanomų priemonių lyčių pusiausvyrai, o ne tik stebėjo statistikai užtikrinti.
Tai ilgalaikis įsipareigojimas, reikalaujantis ir strateginio požiūrio, ir organizacinės brandos.

Didėlėms įmonėms, kurios nevykdo pareigos nustatyti skaidrius atrankos kriterijus ar nesiima jokių priemonių lyčių pusiausvyrai valdymo ar priežiūros organuose gerinti, numatyta administracinė atsakomybė.
Už pažeidimus gali būti skiriamas rekomendacinis nurodymas, o tam tikrais atvejais – piniginė bauda nuo 40 iki 560 eurų, pakartotinai – iki 1 200 eurų.
Be to, jei įmonė nepateikia reikalaujamos informacijos lygių galimybių kontrolieriui, tai laikoma trukdymu jo veiklai.
Tokiu atveju atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo 390 iki 1 950 eurų, o už pakartotinį pažeidimą – net iki 6 000 eurų.

Apibendrinant, lyčių pusiausvyros užtikrinimas įmonių valdymo ir priežiūros organuose tampa ne tik teisiniu įpareigojimu, bet ir organizacinės kultūros dalimi.

1. Teisinė atitiktis

Lyčių balanso reikalavimai nėra vien rekomendacinio pobūdžio.
Tai yra aiškiai apibrėžti įsipareigojimai, už kurių nevykdymą yra numatyta administracinė atsakomybė. Įmonėms būtina imtis veiksmų, siekiant turėti aiškią vidinę sistemą lyčių balansui užtikrinti.

2. Vidinių procesų peržiūra

Šie pokyčiai vertintini ne vien kaip teisinis reikalavimas, bet ir kaip paskata stiprinti įmonių vidinius procesus: aiškesnius atrankos kriterijus, objektyvesnį sprendimų priėmimą, įtraukią kultūrą.
Tai tampa reikšminga aplinkos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (angl. Environmental, Social Governance – ESG) dalimi, stiprinančia įmonių socialinę atsakomybę ir skaidrumą.

3. Atskaitingumas ir viešumas

Įmonės turi ne tik atsakingai rinkti ir vertinti lyčių balanso duomenis, bet ir būti pasirengusios šią informaciją viešinti tiek institucijoms, tiek visuomenei.

Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ partnerė, advokatė Aušra Maliauskaitė-Embrektė ir teisininkė Vaiva Silvija Tumaitė