Perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad techninėse specifikacijose jos nustatyti reikalavimai neribotų tiekėjų konkurencijos ar jų galimybės dalyvauti viešajame pirkime^[1].

Taigi, jei perkamų paslaugų, prekių ar darbų savybės apibūdinamos nuorodomis į konkretų modelį, gamintoją, standartą ar kitą aprašymą, jos privalo būti pateiktos kartu su nuoroda „arba lygiavertis“^[2].

Dėl šios priežasties viešųjų pirkimų konkursų dokumentacijoje paprastai pateikiama tokia ar panaši sąlyga: „Jei pirkimo dokumentuose nurodyti konkretūs modeliai, konkretus procesas ar prekių ženklas, patentas, tipas, konkretaus gamintojo ar kilmės medžiagos, įranga ar mechanizmai, galima naudoti analogiškus, ne prastesnių parametrų ir kokybės medžiagas, įrangą ar mechanizmus.“

Ar tokios bendro pobūdžio nuorodos pakanka lygiavertiškumui įrodyti? Ar tiekėjai ir perkančioji organizacija turėtų vertinti ne tik pirkimo sąlygose, techninėje specifikacijoje ar viešojo pirkimo sutarties projekte esančias nuostatas, bet ir detaliai analizuoti, pvz., prie rangos darbų pirkimo techninės specifikacijos pridedamą statinio techninį ar techninį darbo projektą „ieškodami“ leidimo naudoti kiekvienam specifiniam standartui ar medžiagai lygiaverčių įrodymų?

Į šiuos klausimus neseniai buvo atsakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktikoje^[3], nurodant, kad, nors lygiavertiškumas negali būti vertinamas itin plačiai, formalizuoto požiūrio ir reikalavimo prie kiekvienos nuorodos į standartą, konkrečią medžiagą ar procesą pateikti nuorodą „arba lygiavertis“ neturėtų būti laikomasi.

Ar pakanka bendrosios nuorodos „arba lygiavertis“?

Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) atliko viešojo pirkimo dokumentų patikrą ir nustatė, kad prie šių dokumentų pridedamame statinio statybos techniniame projekte prie nuorodos į kai kurias konkrečių gamintojų medžiagas / produktus nebuvo prierašo „arba lygiavertis“.

LVAT su CPVA pozicija nesutiko nurodydamas taip:

„Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikė informaciją, jog priimtinos ir lygiavertės medžiagos <..>, todėl šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į Pirkimo tikslą, vien tai, kad <..> [minėtoje nuostatoje] neįvardintas standartas, nesudaro pagrindo teigti, kad Pirkimo <..> [sąlygos] neužtikrino sąžiningos konkurencijos principo.“

Taigi, LVAT patvirtino, kad bendro pobūdžio nuostatos dėl naudotinų medžiagų, įrangos ar procesų lygiavertiškumo turėtų pakakti, o techninio projekto turinyje prie kiekvienos medžiagos ar standarto nuorodos „arba lygiavertis“ pateikti nėra būtina.

Statinio techninio projekto nuostatos – sutarties vykdymo sąlygos?

Nors LVAT to savo sprendime neakcentavo, statinio techniniame projekte pateikiami reikalavimai statybos objektui bei jo statybai nėra laikyti viešojo pirkimo techninėmis specifikacijomis, kurių atitiktis būtų vertinama pasiūlymų vertinimo metu.

Priešingai, techninio projekto reikalavimų įgyvendinimas priskirtinas pirkimo sutarties vykdymo etapui ir dėl to techniniame projekte esantys reikalavimai negali būti pagrindas pašalinti pirkimo dalyvius iš pirkimo procedūrų, taigi ir riboti jų tarpusavio konkurencijos.

Vadovaujantis formuojama kasacinio teismo praktika^[4], kiekvienu atveju svarbu įvertinti, ar konkreti prikimo dokumentuose ar jų prieduose esanti sąlyga laikytina technine specifikacija ar sutarties vykdymo sąlyga.

Publikacijos autorius – dr. Feliksas Miliutis, advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris, advokatas

[1] LR viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 37 straipsnio 3 dalis.

[2] VPĮ 37 straipsnio 4 dalis.

[3] LVAT 2024 m. sausio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-728-822/2024.

[4] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2022.