Išeinantis Seimas 2024 m. spalio viduryje patvirtino šūsnį Darbo kodekso pakeitimų. Advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė Simona Butkutė aptaria esminius pakeitimus.

Pakeitimai, įsigalioję nuo 2024 m. spalio 25 d.:

Daugiau aiškumo dėl išbandymo termino

Šiuo metu numatyta, kad darbuotojas per išbandymo terminą gali nutraukti darbo sutartį, tačiau darbdavį turi įspėti prieš 3 darbo dienas. Tokia formuluotė kėlė klausimą, ar, likus mažiau nei 3 darbo dienoms iki išbandymo termino pabaigos, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. Kadangi LAT yra išaiškinta, jog „įspėjimas darbuotojui turi būti pateiktas iki išbandymo termino pabaigos, o pati darbo sutartis gali būti nutraukta ir praėjus išbandymo laikotarpiui“, Darbo kodekso pakeitimu yra tikslinama formuluotė, nustatant, kad darbuotojas iki išbandymo termino pabaigos gali pateikti prašymą nutraukti darbo sutartį, o apie tai raštu įspėja darbdavį prieš 3 darbo dienas iki darbo sutarties nutraukimo. Tad jeigu darbuotojo prašymas darbdaviui nutraukti darbo sutartį pateikiamas, pavyzdžiui, likus vienai dienai iki išbandymo termino pabaigos ir nėra atšaukiamas kitą darbo dieną, darbo sutartis baigiasi po 3 darbo dienų nuo įspėjimo darbdaviui pateikimo, nepaisant to, kad išbandymo terminas oficialiai pasibaigęs.

Termino skaičiavimas ne darbo dieną

Darbo kodekso 14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kaip skaičiuojami terminai metais, mėnesiais ir savaitėmis, tačiau nėra tiksliai apibrėžta, kaip elgtis, jei terminas baigiasi ne darbo dieną. Tai gali būti svarbu tokiais atvejais, kai reikia nustatyti, pavyzdžiui, terminuotos darbo sutarties nutraukimo arba atleidimo datą, kai sutartis baigiasi ne darbo dieną.

Taigi Darbo kodekso pakeitimu įtvirtinama ta pati taisyklė, kuri taikoma ir civiliniams teisiniams santykiams, t. y. jeigu paskutinė termino diena pasitaiko ne darbo ar švenčių dieną, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Toks termino pabaigos skaičiavimas su tam tikrais pakeitimais taikomas ir kadencijos termino pabaigai nustatyti.

Darbo tarybos rinkimai

Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, išskyrus Darbo kodekse nurodytus atvejus. Darbo taryba sudaroma 3 metų kadencijai, kuri pradedama skaičiuoti nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios.

Šiuo metu Darbo kodekse numatyta, kad jeigu per papildomą laiką nepasiūloma pakankamai kandidatų į darbo tarybos narius, rinkimų komisija surašo ir viešai paskelbia protokolą, kad darbo tarybos rinkimai laikomi neįvykusiais. Tokiu atveju nauji darbo tarybos rinkimai rengiami ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo rinkimų komisijos sprendimo darbo tarybos rinkimus laikyti neįvykusiais priėmimo. Iš šio reglamentavimo nebuvo aišku, kada tiksliai turėtų būti rengiami nauji darbo tarybos rinkimai, kai ji neišrenkama pirmą kartą. Tad Darbo kodekso pakeitimu patikslinama, kad nauji darbo tarybos rinkimai rengiami po 6 mėnesių nuo rinkimų komisijos sprendimo darbo tarybos rinkimus laikyti neįvykusiais priėmimo.

Darbo dienos trukmė švenčių dienų išvakarėse

Darbo kodekse įtvirtinta, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus. Lig šiol nebuvo aišku, ką daryti situacijose, kai sutrumpinti darbo laiko normos nėra galimybės. Tad Darbo kodekso pakeitimu yra įtvirtinama, kad jeigu dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos darbdavio veiklos sutrumpinti darbo dienos darbuotojui nėra galimybės, už šią valandą yra apmokama kaip už viršvalandinį darbą.

Kolektyvinės sutarties turinys

Darbo kodekse įtvirtinta, ką šalys gali aptarti darbdavio ar darbovietės lygmens kolektyvinėje sutartyje (pvz., darbo sutarčių sudarymo, darbo užmokesčio sąlygas ir kt.). Darbo kodekso pakeitimu nustatoma, kad darbdavio ar darbovietės lygmens kolektyvinėje sutartyje šalys taip pat gali aptarti ir darbuotojų motyvavimo bei įtraukties priemones.

Nacionaliniu lygmeniu veikianti darbdavių organizacija

Lig šiol nebuvo nustatytų kriterijų darbdavių organizacijoms, veikiančioms nacionaliniu lygmeniu, todėl kilo problemų, kai tokios organizacijos siekė tapti Lietuvos Respublikos trišalės tarybos narėmis arba dalyvauti derybose dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties. Darbo kodekso pakeitimu įtvirtinami kriterijai, pagal kuriuos nuo šiol bus aišku, ką galima laikyti nacionaliniu lygmeniu veikiančia darbdavių organizacija. Šis apibrėžimas svarbus tuo, kad tik nacionaliniu lygmeniu veikianti darbdavių organizacija gali pretenduoti į Lietuvos Respublikos trišalę tarybą ar pasirašyti nacionalinę kolektyvinę sutartį.

Nauji kriterijai bus taikomi darbdavių organizacijoms, kurios po šių pakeitimų įsigaliojimo dienos pradės derėtis dėl nacionalinės (tarpšakinės) kolektyvinės sutarties sudarymo ir (ar) kurios pretenduos į naujos kadencijos Lietuvos Respublikos trišalės tarybos sudėtį.

---

Pakeitimai, įsigaliosiantys nuo 2025 m. sausio 1 d.:

Susitarimas dėl papildomo darbo

Šiuo metu susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis, darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą ar kita. Kyla neaiškumų, suteikiant kasmetines atostogas ar kitas garantijas. Taigi Darbo kodekso pakeitimu yra įtvirtinama, kad susitarime dėl papildomo darbo taip pat turi būti nurodyta ir papildomų teisių ar pareigų suteikimo tvarka.

Pažymėtina, kad ši nuostata bus taikoma susitarimams dėl papildomo darbo, sudaromiems nuo 2025 m. sausio 1 d.. Tačiau darbdavys ir darbuotojas gali susitarti ir pakeisti iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytus susitarimus dėl papildomo darbo, jei nori juos suderinti su naujomis Darbo kodekso nuostatomis.

Pranešimas apie vadovo įdarbinimą

Su tam tikromis išimtimis, šiandien apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti „Sodrai“ mažiausiai prieš 1 darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, kas praktiškai neleidžia tą pačią dieną įdarbinti vadovo, kai jis išrenkamas arba įregistruojama nauja įmonė. Darbo kodekso pakeitimu įtvirtinama galimybė apie darbo sutarties sudarymą ir vadovo priėmimą į darbą pranešti „Sodrai“ ne vėliau kaip prieš 1 darbo valandą iki numatytos darbo pradžios.

Viršvalandinis darbas ir apmokėjimas

Lig šiol iš Darbo kodekso pateikto reglamentavimo nebuvo iki galo aišku, ar darbdaviui darbuotojui siūlant dirbti viršvalandinį darbą užtenka žodinio sutikimo, ar būtina gauti rašytinį. Siekiant išvengti skirtingo nuostatos aiškinimo, Darbo kodekso pakeitimu aiškiai įtvirtinama, kad darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu, išskyrus Darbo kodekse numatytus išimtinius atvejus.

Taip pat nustatomi nauji apmokėjimo tarifai, kai viršvalandinis darbas atliekamas švenčių dieną naktį: už viršvalandinį darbą švenčių naktį mokamas ne mažesnis kaip 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Vaiko priežiūros atostogos (VPA)

Šiuo metu kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas VPA, turi teisę pasinaudoti 2 mėnesių trukmės VPA dalimi, kuri niekam negali būti perleista, bet kyla praktinių neaiškumų dėl jos trukmės. Darbo kodekso pakeitimu aiškiai nustatoma, kad neperleidžiamų 2 mėnesių trukmės VPA dalį sudaro 62 kalendorinės dienos.

Be to, Darbo kodekso pakeitimu suvienodinamas terminas įmotei ar įtėviui prašyti vaiko priežiūros atostogų – 3 mėnesių terminas taip pat bus taikomas ir tais atvejais, kai įvaikinimas vykdomas skubiai vykdant teismo sprendimą.

Darbuotojo garantijos darbdavio bankroto atveju

Lig šiol darbdavio bankroto atveju, priešingai nei darbdavio likvidavimo atveju, ilgalaikio darbo išmokos atleidžiamiems darbuotojams nebuvo mokamos. Dabar Darbo kodekso pakeitimu patvirtinama, kad darbdavio bankroto atveju taip pat turi būti mokama ilgalaikio darbo išmoka pagal darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą:

• nuo 5 iki 10 metų – 77,58 % vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio;
• nuo 10 iki 20 metų – 77,58 % dviejų VMDU dydžio;
• nuo 20 ir daugiau metų – 77,58 % trijų VMDU dydžio.

Smurto ir priekabiavimo draudimas darbdaviui ar kitiems darbuotojams

Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai, uždraudę smurtą ir priekabiavimą darbo aplinkoje. Visgi jie neapėmė pačio darbdavio – fizinio asmens ar juridinio asmens vadovo – elgesio. Dabar Darbo kodekso pakeitimu tikslinama, kad draudžiamas bet koks darbdavio (fizinio asmens ar juridinio asmens vadovo) ar kitų darbuotojų smurtas ir priekabiavimas.

Be to, Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas numato, kad už Darbo kodekso 30 straipsnyje įtvirtinto smurto ir priekabiavimo draudimo pažeidimą, kai nebuvo imtasi reikiamų priemonių arba pats darbdavys (vadovas) pažeidžia draudimą, gresia bauda nuo 500 iki 1 400 eurų.

Darbo kodekso pakeitimu reglamentuojama, kad Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius tvirtins smurto ir priekabiavimo šalinimo bei kontrolės būtinų minimalių priemonių aprašą ir mokymų apie smurto ir priekabiavimo prevenciją periodiškumo tvarką.

Prašymas išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės

Lig šiol prašymas išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės teikiamas Darbo ginčų komisijos (DGK) prie VDI teritoriniam skyriui, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė. Praktikoje DGK posėdžiai dažnai vyksta nuotoliu, tad šis teritorinis paskirstymas iš esmės neteko prasmės. Dabar Darbo kodekso pakeitimu įtvirtinama, kad prašymą dėl darbo ginčo išnagrinėjimo bus galima pateikti tokiu būdu, kuris leidžia identifikuoti prašymą teikiantį asmenį ar patikrinti prašymo autentiškumą (pvz., per elektronines sistemas).

Laikinojo įdarbinimo įmonėms (LĮĮ) taikomi kriterijai bei išbraukimas iš LĮĮ sąrašo

Lig šiol išbraukus įmonę iš LĮĮ sąrašo nebuvo ribojama, kiek greitai įmonė gali iš naujo prašyti įtraukti į LĮĮ sąrašą, tad kai kurios įmonės piktnaudžiaudavo. Dabar Darbo kodekso pakeitimu nustatyta, kad, VDI išbraukus darbdavį iš LĮĮ sąrašo, jis iš naujo gali teikti prašymą ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo išbraukimo dienos. Taip pat suvienodinami LĮĮ taikomi kriterijai, nustatant, kad tiek laikinojo įdarbinimo įmonė pati gali turėti ne daugiau kaip vieną baudą už nelegalų darbą, tiek jos vadovui ar atsakingam asmeniui taip pat gali būti paskirta ne daugiau kaip viena administracinė nuobauda už nelegalų darbą per paskutinius vienus metus.

Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė Simona Butkutė.